Apžvelgiame 2024 sezoną, kuriame buvo išties visko – tiek puikių dalykų, tiek nuvylusių.
Autorius – Vilius Šaltenis
Aktyvi žiema
Kol didžioji dalis lietuvių visaip ruošėsi pirmajam Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato etapui Zarasuose, dyglių tvirtumą svetur tikrino ne vienas. Į Arktį išvyko M.Samsonas, L.Vaškys ir T.Šmagarys. Kol vienas kovojo su per greit išgaruojančiais dygliais, kiti du labiau buvo užsiėmę ūkio darbais – Linas su Laurynu medžių pagalba vadavo savo Škoda iš pusnies, na o Tomas su Kristian vadavo sniegą, kurio gerokai per daug sulindo į variklio skyrių po nemenko smūgio į eilinę pusnį. Beje Arktis buvo itin šilta, nes šaltis tuo metu lankėsi mūsuose ir visi keturi 4 Baltijos šalių žieminiai etapai įvyko. O tuose etapuose radosi naujovių – Ignalinos miškuose trumpam buvo galima išvysti legendinio BMW M3X kėbulą su… Honda K20 motoru. Mindaugas Varža su vyrais užsimojo kaip reikiant parodyti ko verti jų gaminami automobiliai ir štai Aukštaitija buvo paimta itin greito esto Egono Kauro. Kiek vėliau su tuo pačiu Hyundai i20 automobiliu, pilnos lietuvių ekipažų Alūksnės vos neišlošė M.Samsonas. 0,63 sekundės. Tiek truko jam. Itin greitai naują automobilį susiveikė R.Steponavičius, kuris net porą etapų žiemą spėjo pralėkti jau su Škoda Fabia R5. Pusiau dieninė, pusiau naktinė Aukštaitija vėl žavėjo vienais geresnių šalyje greičio ruožų, kurie būtent tą šeštadienį buvo idealūs spustelėjus šaltukui bei išlindus saulutei.
Tikrojo tarpsezonio praskaidrinimas Portugalijoje
Tada atėjo tas kitas bent pora mėnesių trunkantis tarpsezonio likutis, per kurį sportininkai užbaiginėjo tai, ko nespėjo pasidaryti iki žiemos. Bet kaip įprasta, itin nuobodų laikmetį dažnai praskraidrina M.Samsono viražai Europoje bei Pasaulyje. Šį kartą buvo apsistota ties Portugalija. Per žiemą nuo čempioniško Škoda Fabia N5 automobilio iškonstravus lauk pliusą bei papuošus išties nuostabiu dizainu, šis nukeliavo į pietus, kur raliuoti galima. Žinoma Fafėje tuo metų laiku irgi ne ką geriau nei pas mus, pridėkime išties ne itin kaip iškritusias kortas ir lietuviai ten neužsibuvę išlėkė į Algarvę, kur jau šilta ir saulėta. Ten su keliomis išlygomis viskas buvo gerokai geriau, o į paskutinę stotelę Portugalijoje vėl netoliese jau lankytos Fafės atvyko netgi du lietuviški ekipažai. Prie Martyno, su antros kartos VW Golf prisijungė G.Ivanauskas. Abu jie finišavo, Martynas ten lygių neturėjo ir antrą kartą nugalėjo Vieira do Minho ralyje. Taurę pasiėmė sau, o piniginį prizinį fondą paliko vietinei ugniagesių brigadai, kuriai dėl vykusių liūčių darbo netruko.
Kaip dvi Škodos į Taivaną iškeliavo…
Į Lietuvą sugrįžęs čempioniškas Škoda Faiba N5 automobilis savo likimą rado netoli Utenos esančiuose miškuose, kur kadaise Martynas ne vieną kėbulą yra paklojęs. Tiesa šį kartą automobilį ištiko kur kas malonesnė dalia – jį nužiūrėjo legendinio Evaldo Čirbos sūnaus Benedikto partneriai iš tolimojo Taivano, kuriems Škoda Fabia N5 paliko didelį įspūdį, nes vienas jų pats užsiiminėja ralio amatu. Taivaniečiai Martyno pravežti ruožu kuriame tarp milijono medžių ir kalvų tik kartą stabdyti reikia, jie nieko nelaukę sakė, kad ima tą kosminį laivą. Ir tegu lietuviai suranda dar vieną tokį, nes Taivane po vieną automobilį niekas neperka. Pvz jų konkurentai Taivane iškarto nusipirko tris naujus Ford Fiesta Rally2 automobilius. Ir taip, Taivane tikrai vyksta raliai. Ant asfalto. Taip per pora mėnesių Lietuvą paliko ne tik Martyno, bet ir Lino Vaškio Škoda.
MV Sport epopėja
Mindaugas Varža su savo vyrais šįmet nutarė rimtai užkariauti Lietuvą ir Pabaltijį. Po kūlsversčiais pasibaigusiu T.Asunmos 2023 Žemaitijos raliu su Ford Fiesta VRT kurį laiką buvo ramu, bet jau šią žiemą Estijos ralio čempionas E.Kaur su 1,6 PSA motorą turinčiu Hyundai i20 VRT pasiėmė Aukštaitijos ralio pagrindinį prizą. Pasirodo čia buvo tik pradžia. Vėliau sekė per Emilio plauką neiškovota pergalė su Martynu Alūksnėje, tada dominavimas Sarmoje. Atėjus šiltiems orams ir Visaginui, negana to, prie Egono prisijungė ir T.Asunmaa, kuris gavo tą patį automobilį kaip ir prieš metus, tik kitame kėbule. Ši MV Sport epopėja truko visus metus – E.Kaur startavo septyniuose etapuose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Suomijoje, tą patį automobilį itin greitai vairavo ir M.Samsonas ir E.Blūms, o ir po ilgos pertraukos grįžęs E.Valeiša rodė neprastus rezultatus. 11 ralių, 4,5 pergalės ir įrodymas, kad doublle-wishbone važiuoklė su geru paketu yra itin konkurencinga, o patys automobiliai sąlyginai įperkami. Šis MV Sport sezonas buvo tikrai geras prieskonis Lietuvos raliui siaurąja ir plačiąja prasmėmis.
WRC Lietuvoje?
Vos paskelbus 2024 WRC kalendorių, mažos grupelės žmonių buvo suklusta. Iš pietų ir šiaurės būti apsuptiems dviejų WRC etapų – reta garbė, kurią galima išnaudoti. Ta proga ralio komitetas iškrėtė pokštą ir paskelbė 2024 ralio kalendorių pirmieji tarp Baltijos šalių, kas buvo didi nuostaba kaimynams. Aišku ne Suomijos ar Belgijos lygis, kur įpusėjus sezonui tu jau žinai kur ir kada važiuosi kitąmet, bet vis šis tas. Pasaulinės komandos jau galėjo planuotis. Vėliau prasidėjo kiti darbai siekiant pritraukti WRC ar bent WRC2 komandas į Lietuvą pasitreniruoti LARČ etapuose ar bent jau Lietuvoje vykstančiuose testuose. To tokio nematomo, pogrindinio darbo buvo daroma labai daug, įvairiame lygyje ir iš daug skirtingų pusių. Kas iš visa to gavosi? Turėjome Hyundai Motorsport komandą, kuri atsivežė savo Hyundai i20 N Rally1 kartu su nuostabiaisiais E.Lappi ir J.Ferm į Mažeikiuose vykusį Orlen Lietuva ralį. Po visko, „viena bobutė” sakė, kad Hyundai atstovai buvo mažų mažiausiai pakerėti Lietuvių svetingumu bei kitais itin svarbiais aspektais. Žiu, gal ne paskutinį kartą juos matėme? Deja tai buvo vienintelis su WRC susijęs reikalas mūsuose, nors netgi patvirtintų planų bei vizitų buvo gerokai daugiau, bet kažkaip kortos nesukrito. Tiesa ir kalendorius tuo laikotarpiu visiems plyšo per siūles.
Blynai
Šiemet jie svilo daugelyje keptuvių. Situacija tokia, kad Lietuvos ralio fasadas daugiau mažiau pastaruoju metu žibėjo gražiausiomis spalvomis. Na iš ties, tokio ralio lygio ir gylio kaži ar esame turėję. Bet. Už to fasado vis kaupėsi maišai su tam tikromis problemomis, kurios nebuvo ar buvo per lėtai sprendžiamos ir lėtai, bet užtikrintai mes artėjome prie to kas nutiko šiais metais Utenoje bei kitur. Tiesa pasekmės gavosi neproporcingai didžiulės ir su tuo teks susigyventi. Tai kokie tie blynai svilo? Nulinukai. Mūsuose vis dar yra ta nuostata, kad nulinuku važiuojama ne tam, kad saugą varžybų metu užtikrinti, bet pigiau ir be įtampos pagazuoti. Šitas privalo keistis, o kitos šalys tai jau yra išsprendę įvairiai – vienur važiuojama be stenogramų, kitur važiuojama be lankų, trečiur dar kitaip. Ir tų pokyčių panašu jog bus, nes šiemet nulinukai prisidirbo ir pridirbo reikalų tiek, kad ohoho. Tuomet yra problemų su GPS sistemomis, kurių veikimas šįmet streikavo, o tai dar vienas itin svarbus saugumo aspektas. O kur dar starto tvarkų, tiksliau Top5 niuansai, lokalinių zonų skandalai ir t.t. E.Valeišos atvejis Paidėje kaip ir ankstesnė V.Puodžiūno situacija parodo, kad nežinoma ir nesuvokiama kaip reikia elgtis kritinėse situacijose. Estai už tai, tiems, kas nestojo prie apvirtusio lietuvių ekipažo išdalino nekuklias baudas, o Saaremoje įvyko saugumo instruktažas dalyviams estų bei anglų kalbomis. Pas mus dabar irgi bus skiriamas visai kitas dėmesys saugumui bei oficialių asmenų kompetencijai, tai reiškia, kad tos siaubingos patirtys bent jau inicijuos saugesnę ateitį.
Kaip žinia sklido?
Sklido gerai. Šie metai stipriai išsiskyrė iš kitų turinio prasme. Įprastus organizatorių pranešimus spaudai šiemet itin pildė Aš Ralistas laidos, iš kurių ne viena buvo itin „pagardinta” Ramūno prieskoniais bei kur buvę, kur nebuvę Ralio išdykėliai, kurie suteikia taip trūkstamo gylio ralio kontekste. Radosi ir dar daugiau vlogų iš pačių lenktynininkų pusės visuose trijuose čempionatuose, tad norint sugaudyti / sužiūrėti / suklausyti visą ralio srautą jau tam reikia vos ne pusės etato. Daugėja ir pačios medijos, į Utena buvo atvykę krūva latvių atstovų ir vienas kitas lenkas, o tikiu kituose etapuose taip pat akreditacijų išdalinta nemažai. Kitaip tariant, turint tiek turinio, galima Lietuvos automobilių ralio čempionatą padaryti rimtu produktu.
Beje, pagaliau EWRC sistemoje turime lietuviško foto turinio.
Pagreitėjimai
Šiemet buvo galima tikrai matyti ne vieną ekipažą, kurio greičio indeksas šoktelėjo į viršų. Tai visų pirma Lietuvos ralio čempionai V.Jurkevičius su A.Paliukėnu. Visi žinojome, kad R.Steponavičius turi gerą greitį, bet kaži ar visi tikėjosi, kad jis bus taip arti senbūvių lyderių. Ką jau kalbėti apie visų reakciją išvydus pirmuosius brolių Buivydų pasirodymus su Ford Fiesta N5. Kas geriausia tie pasirodymai pradžioje tęsėsi iki pat sezono galo. Daug kalbų buvo, kad tas žingsnis per didelis, bet kur tau. Po Visagino ralio tos kalbos tapo senomis ir nebeadekvačiomis. Tada dar buvo neretai LARČ bendros įskaitos reikalus užgoždavusios LARČ9 kovos tarp M.Buteikio, E.Kuckos ir K.Bučinsko. Įsivaizduojat juos su Rally4 technika, su kuria galima minti tiek eina nebijant, kad BMW neatlaikys? Kalbant apie Rally4, klasė kuri atrodytų dalinai numirs po to kai joje neliko nei vieno užsieniečio, sezonui keliaujant į priekį išgyveno renesansą? Pagaliau A.Kvedaras, M.Bartkuvėnas ir J.Brokorius važiuoja taip, kad daugeliui nuobodžiai atrodantys Rally4 automobiliai tapo itin įtraukiantys. Tam, kad nosių neužriestų, meistrystės juos dar pamokė penkiolikos metų suomis Isak 🙂 Išgreitėjo ir Lietuvos greičio ruožuose augęs lenkas T.Abramowski, kuris panašu kels sparnus į Europą, nes pagaliau pakankamai paseno. Itin pagreitėjo ir Renault Clio automobilis, tiesia čia dėl to labiau kaltas M.Kutka. Puikų progresą rodė ir A.Eidžiūnas, visgi padidėjęs greitis gerokai priartina prie linijos, kurią peržengus linksta skardos.
Maxi Ralis
Taigi, LMRČ čempionato jau nebesiverčia liežuvis vadinti Mini raliu. Ta save išsilaikanti ekosistema išgyvena itin gerus laikus. Visi etapai atskiri ir unikalūs, dalyvių tiek, kad vos telpa vienas kitas svečias, kovos pilna visur. Pats čempionato lygis išaugęs visomis prasmėmis – neberasi ten su treningais startuojančių ekipažų, automobilių parkas margas ir tobulėjantis, o ir tempas ten pasidaręs toks, kad žvyrkeliai nebeišlaiko automobilių ant kelio. Žinoma toks greitas progresas atneša ir problemų. Varžybose tvyrantis greitis toks, kad puslankiai yra jau nebe variantas ir tik didžiulės sėkmės dėka Zarasų ralyje išvengta tragedijų. Žinoma įdomiausia kova yra dėl absoliučios įskaitos, o kadangi viskas vyksta labai greitai, tai papildomo greičio ieškoma arklio galiose, o ne stenogramoje ar pakaboje. Tai ir Mini ralis neišvengiamai turės kažkiek keistis, kad neišsigimtu. Atrodytų visai neseniai Mini ralis buvo eilinis slalomas su laiko korta ir per tikrai trumpą laiką tai tapo visuotiniu Lietuvos automobilių sporto reiškiniu ir reikia kelti kepures prieš tuos, kurie sugebėjo iš mažos sėklos išauginti tvirtą ir rimtą medį.
Utenos kūriniai
Martynas Samsonas niekada nestokoja idėjų. Po to kai ištobulino N5 formulę su kuria dar ir čempionu patapo, tapo aišku, kad Pramonės gatve Utenoje neužilgo vėl riedės koks nors įdomus projektas. Ilgai laukti nereikėjo. Žiemą, ties Ignalina buvo galima stebėti itin keistą vaizdą. Atvažiuoja raudonakis M3X kėbulas, bet dainuoja jis kažkokiom itin aukštom natom. 2,0 Honda K20 variklis įtaisytas jame tą patį vakarą užlinko, bet buvo sutvarkytas vasaros sezonui. Jame Martynas šiurpino žmones su tuo itin keistai skambančiu BMW E46, tik bėda, kad Martyno greitį net metalas sunkiai laiko. Vėliau šito žvėries vairą su viena alaus skardine padidinta kubatūra perėmė T.Balaišis. Šalia to Samsonas Motorsport bazėje evoliucionavo kitas egzempliorius kodiniu pavadinimu E36 N5. RMC Motorsport dirbantys ispanai turbūt taip iki galo ir nesuprato, kokio velnio jie į BMW E36 kėbulą deda saugos lankų bei pakabos konstrukciją, kuri skirta 4WD N5 automobilių kėbulams. Visas šitas projektas gerokai užtruko, nes Samsono vyrams teko pilnai perinkti, perdažyti ir asfaltinei dangai paruošti Škoda Fabia N5, kuri ilgaainiui iškeliavo į Taivaną. Galų gale prieš Elektrėnų ralį, naujoje testų lokacijoje Ukmergėje, naujut naujutėlis BMW M3 E36 su kovine N5 pakaba iš po ratų išsviedė pirmuosius žvyrkelio akmenukus. Vaizdas buvo surealus. Galingai riaumojantis M3 motoras iki skausmo sukdamas galinius ratus, kurie kartu su priekiniais su bet kokiais nelygumais susitvarko lyg tai būtų pritvirtinti prie Rally2 automobilio. Pakabos eiga kaip tokiam automobiliui įspūdinga, nuo tramplynų stenogramoje nubraukiami prierašai „nešokti”. Gaila, kad šiame sezone šį džiaugsmą matėme trumpai, bet abejingų tas vaizdas nepaliko. Švelniai tariant, siaubą keliantis automobilis. Gerąją prasme.
Geram nereikia, blogam nepadės…
Turbūt daugelis žinote šią, išties kvestionuojamą frazę. Šįmet buvo jaučiamas dar vienas kokybinis šuolis apart krūvos kitų. Jeigu anksčiau retas kuris į testus išvažiuodavo, tai pastaruoju metu testai prieš varžybas pasidarė visiškai normali praktika realiai beveik visuos LARČ lygiuose. Galimai pavizdys buvo paimtas iš kaimynų lenkų, kurie bent pora dienų prieš kiekvieną LARČ etapą zulindavo Rokiškio, Kelmės ar Zarasų žvyrkelius. Ir ne po vieną, o ištisomis komandomis, su mentoriais, inžinieriais, skirtingais ruožais ir visa infrastruktūra įskaitant BBQ. Tas įdirbis neretai matydavosi rezultatuose. Taigi šiemet panašiais tendencijas buvo galima matyti ir tarp mūsiškių. Negana to, testus dabar lankydavo ir mentoriai ir netgi inžinieriai. Jeigu jau Giedrius Notkus buvo pasiėmęs inžinierių, supranti, kad LARČ greičio lygis išties išaugęs ir tiesiog važiuoti kaip važiuojasi jau nebeužtenka. Visa laimė šalia turime nemažai inžinierių iš kaimyninių šalių, o GSR kolektyvas turį jį net pas save komandoje. Visas šis fenomenas iškėlė dar ir vieną problemėlę – lenkai jau atmintinai žino Rokiškio / Kelmės ruožus, jiems norisi kažko naujo, o ir taip vietos testuose dingsta itin greit. Ir čia rudeniop visiems pagalbos ranką ištiesė Ugnius Vainevičius su Marku Buteikiu, Ukmergės rajoną padarę dar viena testų lokacijos vieta. Tvarkingai ir profesionaliai. O dar testai pavasarį vyko netgi Tauragėje. Taip, kad pasiruošimas varžyboms LARČ’e tapo visai kitokio lygio reikalu ir tai yra labai gerai.
Įdomios išvykos svetur
Jeigu kelionę į Arctic Lapland Rally jau sunku pavadinti kažkuo labai išskirtinio šių laikų Lietuvos ralio kontekste, tai išvykos į ERC, Rally Legends ar FIA Motorsport games jau yra kažkas unikalesnio. Atėjus pavasariui kol visi ruošėsi lietuviško vasariško sezono atidarymui begalėje testų bei Visagino ralyje, tai būsimi Lietuvos ralio čempionai sugrįžo į tarptautinę areną. Ir netgi ne į įprastinius lietuvių lankomus etapus Latvijoje ar Estijoje. Atsinaujinęs Europos ralio čempionato kalendorius pasiūlė pavasarinį žvyrinį Vengrijos etapą, kuris be kita ko dar ir itin kompaktiškas. SRT komanda vienaip ar kitaip ten važiavo su M.Sesks, tai prie jų prisijungė ir Vladas su Aisvydu. Rezultato prasme varžybos gal ir nebuvo tobulos dėl kvalifikaciniame ruože parodyto laiko ir garbės visą pirmą dieną šluoti kelią lyderiams. Nepaisant to, Vlado ir Aisvydo pasirodymas buvo itin brandus. Susitvarkęs su itin sunkia kelio valymo užduotimi, nuo antros dvidešimtuko pusės lietuviai užtikrintai kilo aukštyn, ypač antrą dieną, kai jau jiems teko kiek geresnė starto pozicija. 11 vieta bendroje įskaitoje ir pirma tarp tų, kurie pastoviai nevažiuoja ERC čempionate. Šis pasirodymas tikėtina, kad padėjo itin tvirtus pamatus Lietuvos čempiono titului.
Turbūt retas ralio fanas nėra matęs kvapą gniaužiančių filmukų iš San Marine vykstančio Rally Legends. Prieš porą metų ten jau turėjome lietuvišką ekipažą ir labai smagu, kad lietuviai ten vėl sugrįžo. Šį kartą savo svajonę įgyvendino Ovidijus Knyšius, kuris artėjant sezono viduriui išėmė save bei savo BMW E36 Compact iš lietuviškų greičio ruožų tam, kad vėlyvą rudenį galėtų pasivažinėti žmonių perpildytais San Marino serpantinais. Svajonė buvo įgyvendinta, ralis pravažiuotas, neišdildomos emocijos surinktos. Reikia tikėtis, kad po truputį į šį didžiausią ralio festivalį pasaulyje ims rinktis ir daugiau lietuvių.
Na ir galiausiai kai visi jau buvo pastatę savo automobilius į garažus ar nuvežę į automobilių turgus, GSR komanda sugalvojo, kad sezoną galima pabaigti ir vėliau. Tuo pačiu dar ir Lietuvos garbę padidinti. Automobilių sporto olimpinėse žaidynėse turėjome tikrai daug atstovų, tarp kurių ralio disciplinos lietuviška garbe rūpinosi R.Steponavičius bei A.Gulbinas. Rokas dar prieš žaidynes sudalyvavo legendiniame Katalonijos ralyje ant žvyro, kur užėmė 10 vietą. Pačiose žaidynėse Rokas su Dovydu iškovojo bronzos medalius. Audroniui, kuris turi Portugališko WRC patirties deja nepasisekė – kliudytas akmuo itin greit pabaigė misiją.
