M.Samsonas / E.Snitkas – Ralli Serras de Fafe ’24

Martynas Samsonas plačiai pasakoja apie nuotykius pirmame iš keturių apsilankymų tolimojoje Portugalijoje

Po žiemos linksmybių šiaurėje persikėlėte į pietus, Portugaliją. Kaip praėjo visa savaitė?

Po žiemos linksmybių prasidėjo pavasario darbai 🙂 
Savaitė gavosi tikrai įtempta. Kelionė labai ankstyva – 3 skrydžiai, naktis be miego ir t.t. Kasdieną anksti keltis – vėlai gulti. Susirašymui turėjome visai nemažai laiko, pusantros dienos, tik, kad pervažiavimai baisiai ilgi. Kokį 15km važiuoji kartais ir pusvalandį, o 100km atstumą – dar ilgiau. Tai visą trečiadienį rašėmės, ketvirtadienį iki pietų turėjome testus, bet jie gavosi šiek tiek ištempti tarp važiavimų, nes testavosi daugiau automobilių, o trasoje važiavo tik po 1 automobilį. Tai mes porą kartų pralėkėme, apšilome ir lėkėme toliau tikrintis ruožų.

Penktadieni kvalifikacija. Pirmu važiavimu 5 laikas, o antru, tokiu jau ant ribos – 4 laikas. Pats sau jau mintyse sakiau, kad tokiu tempu varžybų nepravažiuosime be “bajerių”, todėl jau nusiteikęs buvau numesti šiek tiek. Didžiausias siurprizas buvo kai reikėjo rinktis startines pozicijas. Aišku pirmą pakviečia K.Meeke, tada kitą, dar kitą ir vėl kitą. Mūsų nekviečia. Žiūriu, Ervino akys didelės kaip to katino kur tupi 🙂 Veidas raudonas, laukiam toliau, o mūsų taip ir nekviečia. Ervinas visai “susiparino”, o finale gavome 24 vietą. Be galo nuliūdome ir supratome, kad varžybos lyg ir nesibaigė čia, bet rezultato gero nebebus. Šeštadienį paaiškėjo, kad gal ir gerai jog lėkėme kvalifikaciją, tai nors ten parodėme, kad nesame visiški nevykėliai 🙂

Išvažiavus į 1GR, dar vienas nokdaunas – pirmam dvidešimtukui pralėkus pradėjo baisiai lyti, na ir vėl… Ruožas jau visai kitoks nei kvalifikacijos. 1 greičio ruožo danga toks raudonas molis, tai palijus ten gavosi 10-15cm molio košės ir aišku cirkas be pinigų. Mašina tiesiai nevažiuoja kai reikia, o posukyje nevažiuoja ten kur reikia irgi. Turbūt 2/3 posūkių 1 pavara… Kiti – 2 pavara ir pora kartų trečia. Aš aišku tikėjausi ir žinojau, kad kai kuriuose ypač lėtuose ruožuose mums bus labai prastai. Tiesiog žiūrėjome daug “onboardų”, daug video. Ten kur R5 gali važiuoti 2 pavara, aš turiu važiuoti 1. Ir ten kur R5 važiuoja 3 pavara, aš arba 2 arba irgi 1. Tiesiog ir pavaros per ilgos, ir galios žemuose sūkiuose neturime. 
Antrame greičio ruože šiek tiek geriau, aišku, jau išsibalansavęs, bet jau pusėtinai važiavau ir pakankamai atsargiai. Viename greitame posūkyje, pas mane – R7, automobilį per tas gilias vėžes šiek tiek išspjovė, tada pataisiau lyg ir vienu momentu gavome baisiai stiprų smūgį į galinį ratą. Atrodo lygioje vietoje, jokio kriminalo. Na, bet… Susirašyme nematėme nei akmenų, nei ko pavojingo. Teko sustoti. Vyrai dirbo iki 3 ryto. Lietus pila, šalta. “Romantika”. 

Tuo tarpu mes tikrinamės, dirbame prie šeštadienio ruožų, o ryte atsikėlus žiūriu į Erviną ir aišku, kad kažkas negerai. Matau žmogus be veido ir tyli. Nu sakau – sakyk seneli, kas yra 🙂 Sako, mus pastatė paskutinius 🙂 Tai vėl reiškė, kad net negalėsime nieko žmogiško laiko jokio parodyti, nes jau 24 pozicijoje startavus, kelias virto visiška bekele. Dakare aš nebuvęs, bet kažkodėl jaučiu, kad labai nesiskirtų. Tai tuo cirkai dar nesibaigė. Stovime prieš rytinį ruožą, priešais mus – FIAT toks mažiukas. Atrodo pakelsiu ir patrauksiu pats 🙂 Tai kitas pokštas – mums duoda 1 minutę nuo to Fiatuko. Žiūriu Ervinas vėl pasiutęs, jau rėkia ant tų teisėjų, o aš jam sakau – neimk tos kortelės 🙂 Vienu žodžiu, rėkėm rėkėm – davė mums 2 minutes, net esmė, kad ir per 2 min mes jį pavysime už 2 kilometrų, nes į kalną jis vos vos juda 🙂 Na nieko – važiuojam sakau. Lekiam sau atsargiai, nes vėžios tokios, kad visur dugnu per akmenis. Baisiai nefaina, bet lekiam lengvai. Staiga atlekiu už tokio kalniuko ir staigus posūkio – o ten lyg Peugeot ukrainiečių, be bamperių, ant šono nuvirtęs ir gal žmonių 10, teisėjų kokie 3 ir tie rėkia ant manęs susistabdę. Aišku aš vos sustojau. Rėkia, kodėl aš taip lekiu, kad nesveikas, kad kažką dar ten… Aš aišku paprastas žmogus iš kaimo, jam panašiai atsakiau, gal net gražiau 🙂 Išlipau iš mašinos ir bėgau stabdyti paskutinės mašinos už mūsų. Kaip vėliau supratome, ruožą atšaukė, o mūsų starte neinformavo. Priešinigai – visos procedūros kaip normalių startų. Na gavom streso, nervo, adrenalino – reikia važiuot ramiai iki finišo. 
Ruošiamės kitam ruožui – viskas ok. Stoviu starte, rankinį patraukiu… Nebėra nieko… Ok, galvoju, kas dar 🙂 Tai tą ruožą nestabdydami kažkaip pravažiavome, bet poroje vietų jau su Ervinu kažką labai negražiai turėjome sakyti, nes ilgoje pakalnėje niekaip negalėjau sustoti į tokią kairę “špilką”, o dešinėje aišku skardis į bedugnę 🙂 Na dar pora tokių bajerių ir finiše aš jau Ervinui sakau – klausyk, aš jau nebesuprantu ką mes čia veikiame. Na, o kelio baisumas – na nežinau kaip ten taip gaunasi, bet kelio kaip ir nebuvo. 
Mums tokia situacija – ar važiuoti, daužytis dar 2 ruožus be stabdžių, tada vėl 4 ruožus bekele ir jokiu rezultatų parodyti šansų nėra. Ar, kad ir nefainai, bet nusiimti ir ruoštis kitam etapui, bet išsaugoti automobilį, sutaupyt savaitę darbo prie mašinos, sutaupyti ir biudžeto. Taip ir padarėme, nežinau ar gerai, bet…

Iš Škoda Fabia N5+ automobilis tapo tiesiog N5. Kas buvo padaryta automobiliui ir kaip jis važiuoja dabar?

Šiaip jau tas “+” tai yra tiesiog žodžių žaismas. Patys tą pliusą sugalvojome, kad baisiau būtų. Gavosi 🙂
Šiais metais Lietuvoje N5 ir N5+ skiriasi tik tuo, kad “+” neturi katalizatoriaus ir slėgio kontrolės. Na dar spoilerį gali gražų užsidėti. Tai pasiruošti N5 nebuvo baisiai daug reikalų ir gal čia mažas įrodymas tiems, kurie svaigo, kad čia eilinė mūsų bomba 🙂

Priešingai, mums iki R5 dar labai daug darbų. Reikia mąstyti su galios kreive ką daryt ir kaip daryt, variantų kol kas nėra. Mąstyt su transmisija, su naujais perdavimais ir t.t. 

Tai kas liečia mūsų automobilį, tarp visų N5 tai jo – man ji labiausiai patinka. 
Kas liečia mūsų automobilį tarp R5 automobilių ir Fafe ruožų – na tikrai… Turime daug reikalų ir mažai variantų. Kas liečia mūsų automobilį ir R5 Baltijos šalyse – na čia kiek geriau manau. 

Vėlgi čia viskas priklauso, kas ką vairuoja. Vien tik automobilį lygint sudėtinga ir kaip patirtis rodo, pas mus tik vienetai gali blaivia galva tokius automobilius sulyginti.

Fafe ralį sudaro dalis itin garsių WRC Portugalijos greičio ruožų. Kokį įspūdį jie jums paliko?

Tie greičio ruožai yra visiška priešingybė, tam ką turime mes čia pabaltijo šalyse. Reljefas labai sudėtingas, kalvotas, persuktas. Kartais per vieną kalvą jau ten 3 posūkiai susidaro. Na, sudėtinga.

Taip pat, sakykime, ruožas kuris eina stataus kalno šlaitu, tai praktiškai visi posūkiai į dešinę yra staigūs, aštrūs 1 pavara, na kartais 2. Visi kairieji posūkiai 100% akli ir labai dažnai greitesni, bet užsisukantys, užaštrėjantys. Pavyzdžiui pagal mus – “L3 and L3 long and L1 short”. Dar pridėkime šlapio molio 10cm ir t.t. Tikrai kitokie ruožai ir kol nėra provėžų, tai tikrai smagu juos matyti.

 Kaip reikia važiuoti jais, norit parodyti gerą rezultatą?

Visų pirma reikia važiuoti +- panašioje pozicijoje su kuo ten įsivaizduoji varžytis. Kažkokio kitokio stebuklingo būdo nėra – nereikia vairo sukti į priešingą pusę nei Lietuvoje 🙂 Tai mums kol važiavome kvalifikaciją panašiomis sąlygomis tai dar ir galima buvo rodyti kažkokį normalų greitį. 

Tačiau jei vieni startuoja pirmi, o tu paskutinis…. Ir dar tau kas nors pasako, kad turime laimėti – tada pagalvoju, kas jums visiems čia darosi 🙂

Pamatėte N5 Portugalijos bendruomenę iš arti. Kokia situacija ten, gal bendravote su N5 kolegomis?

Taip, aišku bendravom su visais – daug klausimų, daug visko. Mato, kad mūsų automobilis šiek tiek kitaip važiuoja – turiu mintyje amortizacija. Tai kažką pasitariame, kažką pasiūlome. Šiaip smagu, kad ta bendruomenė šiaip tokia apsijungus. Krūvelėmis visose šalyse 🙂 

Lietuvis Portugalijoje gan retas reiškinys – ar daug dėmesio susilaukėte būdami Portugalijoje?

Visi žinome, kad fanai Portugalijoje visiškai išprotėję dar nuo B grupės laikų. Ir jų baisiai daug. Daug žmonių visur. Nustebino, kad na tikrai daug daug žmonių mus žino ir kiek prieina – visi sako, kad žiauriai faina jog čia esame, labai laukia visi. Klausinėja kada vėl, kada vėl – ar būsi ten Algarvėje, ar busi Vieira do Minho… Sakau būsim, būsim 🙂 
Dar po šeštadienio ruožo be stabdžių, finiše mes stovime ratą pasikėlę, ieškome kur skystį leidžia. Prieina prie Ervino grupė žmonių ir klausia kas buvo? Ervinas sako – no brakes. Tie sako – taigi jums nereikia brakes 🙂 Tai va kažką jau žino, žino 🙂

Kas rūpinasi automobiliu Portugalijoje? Ar jis visą laiką ten ir liks?

Tai Domingos Sport rūpinasi viskuo, mes su bernais visais nuskrendam ir tiek. Tikrai be Domingos pagalbos šitas projektas būtų buvęs atšauktas. Labai daug reikalų, o su jais viskas gerai. Jie labai stengiasi. Labai. Liks ar neliks nežinau. Žmogus planuoja – kažkas juokiasi. Pagal nuotaiką matysime, nes paskutinės varžybos balandį. Yra minčių ir Lietuvoje išlėkti, pasižiūrėti kaip čia kolegos seni ir nauji pasiruošę 🙂

as įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂