Vosges Rallye Festival ’19

Visai neseniai apžvelgėme Top Fry ralį, kuriame tarpusavyje lenkyniauja isotoriniai automobilai, o neretai ir istoriniai vairuotojai. Šį kartą tema labai panaši – tie patys istoriniai automobiliai su tokiais pat istoriniais vairuotojais kaip Stig Blomquist, Timo Salonen ar legendinio Colin Mcrea tėvu – Jimmy Mcrea. Skirtumas yra vienas, bet esminis. Tokiame renginyje kaip Vosges Rallye Festival Prancuzijoje ar Eifel Rallye Festival Vokietijoje – nėra skaičiuojamas ruožų įveikimo laikas, taip kad ir rezultatų po ralio tiesiog nėra.

Tad kokia esmė tokių renginių, kai atrodo yra pažeidžiamas vienas esminių lenktyniavimo principų?

Tokiuose raliuose pirmu smuiku groja patys automobiliai, o ne jų ekipažai. Automobilių kontrolė išties gan griežta. Automobiliai privalo būti kiek artimesni savo originaliai versijai. Tas pats galioja ir Replica tipo automobiliams. Pradedant mechaninėmis dalimis ir baigiant apipavidalinimu. Pvz. jeigu koks Mini Cooper S turėjo stiklinius langus, tai jie ir turi būti stikliniai, o ne pakeisti į plastikinius. Draudžiami asmeniniai rėmėjų lipdukai, nes naujo Iphone reklama ant 1986 Audi Quattro S1 tiesiog nedera. Šiek tiek išimčių yra saugumo įrangoje, kai kur leidžiami šiuolaikiškesni saugos lankai. Restauratoriams tai yra nemenkas iššūkis, nes informacijos apie konkretų modelį dažnai trūksta, bet bendruomenė yra išties labai stipri, tad bendromis pastangomis yra restauruoti išties labai išskirtiniai modeliai. Tad tokio tipo varžybose akis paganyti tikrai yra į ką. Pradedant B grupės monstrais kaip Lancia Delta S4, Audi Quattro, Peugeot 205 ar senesniais WRC modeliais kaip Ford Escort WRC ar Toyota Corolla WRC. Ir baigiant tokiais išskirtiniais ir retais modeliais, kurių daugelis nei matę, nei girdėję apie juos. Pvz. Simca Rallye 3, Clan Crusader, DAF 555.

Organizatoriai deklaruoja, kad šio tipo varžybose, dalyviai važiuoja ne vienas prieš kitą, o vienas su kitu. Taip yra pabrėžiama nuostabi ir labai draugiška atmosfera. O kai nėra rezultatų, kur kas mažesnė įtampa ir visa nuotaika yra visai kitokia. Greičio ruožus galima susirašyti, kad po to šturmanas skaitytų stenogramą, bet galima apsieiti ir be to. Vieni dalyviai važiuoja greičiau ir įspūdingiau, kiti tiesiog džentelmeniškai įveikia greičio ruožus. Keliai parenkami irgi su dideliu skrupulingumu, tam, kad važiuojant kuo mažiau būtų pažeidžiami istoriniai automobiliai, kurių vertė dažnai siekia bent kelis šimtus tūkstančių eurų. Žinoma būna ir incidentų dėl užvirusio kraujo prie vairo ar tiesiog seno amžiaus ir nebetokių gerų refleksų bandant suvaldyti kokį B grupės automobilį. Važiavimo stilių labai gerai įvardina angliškas terminas – “Slowly sideways”, išvertus – lėtai slysti šonu.

O tuos istorinius šedevrus vairuoja dažniausiai garbingo amžiaus buvę lenktynininkai, kolekcionieriai ar šiaip šio autosporto fanatikai. Kaip jau minėta, neretai galime sutikti B grupės legendinius vairuotojus kaip Walter Rohrl, Stig Blomquist, Marku Allen. Kai kurie iš dar senesnių laikų ar buvę šturmanai, pvz. C.Mcrea kompanjonas Nicky Grist.

Dalyvių tokiuose renginiuose susirenka dažnai bent šimtas, o kartais beveik siekia du šimtus. Tad žiūrovams, kurių atvyksta tūkstančiai turi galimybę išvysti gyvai važiuojančią bene visą pokario ralio istoriją. O dalyviams tai yra puiki proga prajodinėti senus žirgus su minimalia rizika juos sugadinti ir susitikti su bendraminčiais iš įvairių Pasaulio kampelių.

Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:

Rezultatai

Nuotrauka – http://www.autonewsinfo.com

0
Would love your thoughts, please comment.x
()
x