Kalbiname Vladą Jurkevičių, kuris itin turiningai išnaudojo pavasarį dalyvaudamas Europos ralio čempionato etape Vengrijoje 🙂
Visų pirma – sveikinimai su itin brandžiu finišu. Ar geras jausmas nutraukti šiokį tokį ERC prakeiksmą?
Tikrai geras. Dėl įvairių priežasčių (sveikatos, techninių, griovių ir pan.) ERC finišuoti buvo labai sunku 😊
Šiemet SRT komandos garaže atsirado Toyota GR Yaris Rally2. Kokie komandos įspūdžiai apie šį naują automobilį po pirmojo starto? Kiek teko bendrauti su mechanikais, inžinieriais ar pačiu M.Sesks apie šį naują Toyota kūrinį?
Šiaip tikrai labai daug apie automobilį su visais klausime išvardintais žmonėmis šnekėjausi. Taip pat mano treneris važiavo ir su M.Sesks testuose su Toyota kelis kartus. Tai jei trumpai, panašu, kad automobilis bus kiek greitesnis nei Škoda, bet dar nėra. Visų pirma jo amortizatorių eigos didesnės, 35cm, kai mano Škodoje lyg 32cm. Tai grubiame žvyre tai stipriai padeda. Bet valdosi automobilis lyg vis dar kiek sunkiau. Taip pat sunkiai jaučiasi greitis automobilio viduje. Manau čia 3 cilindrų variklio specifika – kai važiavau su 3 cilindrų Rally4 Fiesta irgi iš automobilio garso nelabai išeidavo suprasti kokiu greičiu važiuoji 😊 Taip pat automobilio pakaboje daugiau dalykų reguliuojasi nei kituose Rally2 automobiliuose. Toyota tikrai į jį įdėjo labai daug darbo ir nemažai dalykų atsinešė tiesiai iš Rally1 automobilio. Manau metų gale Toyotos jau lėks 0,1 s/km greičiau nei Škodos.
Šiek tiek psichologijos – atrodytų atvažiavot tik gerai praleisti laiko, bet kortos sukrito taip, kad penktadienį sužinojot, jog rezultato nebus dėl kelio pozicijos. Kaip tai suveikė jūsų galvose tiek, tiek penktadienį, tiek šeštadienį, tiek sekmadienį kai jau turėjot geresnį kelią?
Kadangi atvažiavome tiesiog pasitreniruoti ir gerai praleisti laiko, tai labai dėl tos pozicijos nepergyvenome. Turėjome minčių pasiimti laiko baudą ir startuoti vėliau, bet nusprendėme išbandyti ir šią patirtį – startuoti pirmi ERC ralyje. Pirmais važiavimais danga buvo ypatingai slidi, bet įgavome įdomios patirties.
Esi žinomas kaip labiau “žiedinių” trajektorijų ralyje šalininkas. Kaip sekėsi pritaikyti savo vairavimo stilių ant palaidos bei itin slidžios dangos?
Reikėjo važiuoti kiek agresyviau, nei aš tai dariau. Konkurentai viską darė drąsiau, todėl jų ir laikai buvo geresni.
Vengrija pasiūlė išties ypatingus greičio ruožus, primenančius neseniai vykusį Safarį. Kuo ypatingi jie buvo tau? Kuriose vietose buvo lengva adaptuotis, kur galbūt sunkiau?
Per susirašymą kelio būklė atrodė prasta – daug duobių, akmenų, griovių. Nesiadaptavau prie tokios dangos ir važiavau lėčiau nei kiti. Ten kur man atrodė pavojinga važiuoti, kad neprakirstume padangų ar nesulaužytume važiuoklės, visi lyderiai drąsiai važiavo. Tai per šį ralį supratau, kad visgi važiuoklės ir padangų prakirtimo ribos yra toliau nei aš galvojau.
Šiame ralyje buvo ypač svarbus ir padangų žaidimas. Papasakok plačiau apie jį: kaip saugojai padangas, galbūt sulaukei pagalbos iš komandos ar Pirelli inžinierių? Gal net Dakaro patirtis padėjo?
Gavome informacijos iš Pirelli inžinierių apie rekomenduojamus padangų slėgius, bet mano nuomone ji buvo neteisinga. Jų pagrindinis interesas buvo parodyti, kad jų padangas sunku prakirsti, todėl jie rekomendavo ypač aukštus slėgius. Tai dar labiau gadino padangas, mažino sukibimą. Šiaip patirtis buvo tikrai įdomi, kai išvažiuoji iš serviso su naujomis padangomis ir po vieno ruožo tos padangos jau atrodo taip, kad Lietuvoje net į testus tokių nebesivežtume. Bet važiavome toliau ir tiek.
Po paskutinio starto ERC padarei metų pertrauką. Kiek pasikeitęs ERC dabar? Kaip vertini ERC čempionato idėją, konceptą, konkurencijos įvairovę jame?
Manau konkurencija ERC etapuose kyla. Pirmas penketukas ar net dešimtukas tikrai labai stipriai kovoja. Prieš metus ar pora ta konkurencija buvo mažesnė.
Minėjai, kad be dešimt sekundžių, tavo automobilio būtų įgavęs naują Chassis #101D kodą. Kas ten nutiko?
Pasidalinsiu nuotrauka ką matėme iš vidaus važiuodami 5-tu bėgiu. Po vieno posūkio per tramplyną automobilį išmetė į išorę ir kitame tramplyne užvažiavome ant kupsto kelkraštyje, kuris stipriai pakėlė vieną automobilio pusę. Gerai, kad pavyko greit sureaguoti (Richard Burns Rally žaidimo refleksai) ir viską ištiesinti, bet jau galvojom su Aisvydu, kad teks pakuotis daiktus namo.
Kokie artimiausi planai Lietuvoje ir užsienyje?
Kitas ralis bus pirmas Lietuvos Ralio etapas Lazdijuose. Kol kas jokių planų kitiems startams užsienyje neturiu, žiūrėsime pagal situaciją.
Nuotraukos – IR7.at, Jan Šmerda, Bitto Zsolt, Martin Trdla, Vitek Paldus
[…] V.Jurkevičius / A.Paliukėnas – Rally Hungary ’24 […]