Rally Rokiškis ’20

Šis įrašas vėlgi kitoks, negu kiti. Tikiu, kad Aras Kalėda parašys kaip visada puikią ralio apžvalgą, o štai aš papasakosiu, kodėl šį kartą interviu ėmiau iš ekipažo, apie kurį net nesate girdėję, tik gal tingiai laukdami antro važiavimo ar šluotos, matėte pravažiuojantį su baltu BMW.

Pokalbis su Adrian Sadowski

Kelias iki interviu netrumpas. Pradėkime nuo to, kad į Rokiškį rengiausi su dviem galimais variantais:

Visa diena arba kiek reikės savanoriavimo. Arba pirmi du šeštadienio ruožai ir servisas.

Kadangi paaiškėjo, kad mano pagalbos reikės, tai įvyko pirmasis variantas. Nuo ankstyvo šeštadienio ryto aš jau sėkmingai trukdžiau vairuotojams, šturmanams, komandų vadovams, media atstovams, organizatoriams, mechanikams ir visiems kitiems ralio štabo svečiams patekti į patalpas be apsauginių veido priemonių. Tad nepykit labai už užtvertą kelią, kaukių balius po pertraukos grįžo ir deja turime tapti to dalyviais, net jeigu tik norisi nubėgti 7,5 metro iki tualeto. Juokingiausia, kad kažkada buvau nusprendęs apsauginio darbo nesiimti, nes šią patirtį jau turėjau prieš 10 metų Winter ralyje. Tik tiek, kad ten teko labiau save saugoti nuo sušalimo, nes greičio ruožo vietoje kur buvau dislokuotas per 4 valandas trumpam sušmėžavo berods 3 žmonės. Bet šį kartą sargo misija buvo kur kas dinamiškesnė ir įdomesnė. Kartu labai keista būti taip arti ralio ir kartu taip toli. Štabas savotiškomis virvutėmis laiko visą renginį, o pats veiksmas vyksta už dešimčių kilometrų ir tik dalyviams sugrįžus į serviso zoną grįždavo ir įprastinis šurmulys. Tad ačiū organizatoriams už galimybe pabūti tikrai nekasdieniškame amplua, o visiems štabo svečiams už draugiškumą ir supratingumą.

Baigęs misiją prie štabo vartų nukūliau į 14/16 ruožą galutinai apsiforminti – pauostyti benzino, susirinkti pakankamą kiekį dulkių plaukuose bei drabužiuose ir pasiklausyti atmosferinių ir turbininių motorų simfonijos. Vien ko vertas Beno Hilux’o V8. Pasaka, o ne garsas. Vietos puikios – greitos, bet techniškos. Pakalbinęs A.Chwietczuk komandos narį supratau, kad jis jau kitaip žiūrės asfaltinį ralį Lenkijoje. Ir jam tikrai trūks to, kad jis matė pas mus. Vien kaip jis laužyta anglų kalba bandė perteikti emociją, kurią patyrė būdamas Žalos/Notkaus tramplyno vietoje. Gražu. Sakė, kad jaučiasi lyg būtų WRC varžybose. Ir žvyras smarkiai smagiau nei asfaltas. Ir panašius dalykus aš girdžiu iš daugelio svečių, tad mano galva, Lietuvos raliui labai verta investuoti į Lenkijos rinką. Iš Mūsų jie grįžta išpūstomis akimis ir su noru dar kartą pralėkti Lietuvos vieškeliais.

Na ir po truputį prieinu prie epilogo. Žiūrėdamas ir fotografuodamas kaip automobiliai flirtuoja su vidinėje posūkio dalyje esančiu kuolu (o kiek skirtingų technikų!), varžyboms besibaigiant neskubėdamas judėjau link starto. Ir ten išgirdau ne itin retai pasitaikančią garsų seką starto vietoje: Tylą pakeičiantis ribotuvo garsas, automobilio mėginimas išsilaisvinti iš starte esančių žvyro provėžų gniaužtų ir tuomet kažkoks nereikalingas metalo garsas, po kurio automobilis nurimsta ir stoja šalikelėje. Išlipęs ekipažas puola lįsti po galine automobilio dalimi ir nusivylimą atmiežę lenkų nacionaliniais ištiktukais ir nutiktukais nusiiminėja šalmus ir tiesia OK ženklą pro šoną lekiančiai “Gazelkai”. Pusašis arba galinis diferencialas sako turbūt jauniausias varžybų ekipažas, supratęs, kad paskutinio ruožo startas jiems tapo šiek tiek per ankstyvu ralio finišu. Trumpai paguodęs ir paklausęs ar nereikia pagalbos nukėblinau link automobilio. Tiesa ramybės nedavė vienas dalykas – šturmano pavardė ant automobilio stiklo. Ir mano nuogąstavimai pasiteisino – nuvažiavus trečdalį kelio namo, telefono ekrane sumirgėjo žinutė: “Ha, aš taip ir žinojau, kad ten buvai tu prie starto”. Adrian Sadowski, šio taip nelaimingai ralį baigusio ekipažo šturmaną aš pažinojau iš Richard Burns Rally simuliatoriaus aplinkos. Bendravom nemažai, bet susitikę nebuvom tai ne iš karto ir atpažinom viens kitą. Idėja jį pakalbinti interviu forma pas mane jau senokai ruseno ir štai šis įvykis idėją materializavo. Adrian tėvas Sebastian Sadowski yra puikiai žinomas Lenkijos ralio aplinkoje. Jo skaitomos stenogramos klausė K.Oleksowicz, W.Chuchala. Kitą įdomybę perskaitysite pačiame interviu jei dar jo neskaitėte.

Tai toks, visiškai kitoks buvo ralis mano akimis. Ačiū ir susitiksime Elektrėnuose

Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:

Rezultatai

Nuotrauka – Vilius Šaltenis

1
0
Norėtume sužinoti ką manote, pakomentuokite.x