Pirmiausia, papasakok jausmą dalyvauti tokiame renginyje ir atstovauti savo šalį
Kažkaip labai kitaip ir nesijaučiau nei per mūsų šalies čempionato etapus. Taip, renginys žymiai didesnis, žmonių koncentracija taip pat didelė, bet atmosfera buvo labai gera. Atvažiavo draugai ir artimieji palaikyti. Pasirinkus dalyvauti šiame renginyje juk iškart žinojom, kad atstovausim Lietuvą, todėl buvau susigyvenęs su šia mintim, tai papildomo spaudimo nejaučiau.
Kaip pavyko susirašyti trasas? Kiek šie Valensijos regiono greičio ruožai skyrėsi nuo to ką matei Katalonijoje?
Trasų susirašymas pavyko labai neblogai, daug neužtrukome, nes prieš mažiau nei savaite pravažiuotas ralis viduje palaikė tą tinkamą „degimą”. Trasos Valencijos ir Katalonijos regione skyrėsi. Čia ralis vyko labiau kalno plokštikalnyje tai netūrejom didelių pakilimų ir nusileidimų tas kas vyravo Katalonijoje. Valencijoje vienam greičio ruože buvo nemažai palaidų akmenų, ko beveik neturėjome prieš tai važiuotam ralyje – ten akmenys buvo lyg užbetonuoti kelyje ir jų viršūnes išlindusios įvairaus dydžio. Kelias buvo vidutinio pločio, kai kur su šlaitais, kai kur su grioviais ir medžiais. Greičio ruožai tiek čia, tiek Katalonijos ralyje paliko tikrai gerus atsiminimus – tai techniški ir sudėtingi greičio ruožai. Tiek man, tiek Dovydui buvo ką veikti juose, bet tai labai gera patirtis.
Jau pirmasis greičio ruožas parodė, kad atvažiavote ne šiaip sau, o atlikti darbo maksimaliai. Ar pačius nustebino toks tempas, atsižvelgiant į pačių nedidelę patirtį tokios specifikos žvyrkeliuose ir konkurentų CV?
Po Costa Daurada ralio Katalonijoje jau buvau galvoje susidėliojęs kokio tempo reikia norint būti arčiau lyderių. Kitas dalykas, kad FIA Motorsport Games visi naudojome vienodas 205 pločio Pirelli WRC KX padangas. Taip pat, visi važiavom su vienodu ETS kuru. Prieš tai buvusiame ralyje važiavom su padangomis, likusiomis po Utenos ralio: pagal lietuviško ralio reikalavimus mes naudojam siauresnes, 195 pločio padangas. Ar labai nustebau? Nepasakyčiau. Žinojau, kad už vietinį herojų Suarez tikrai nebūsime greitesni, o su kitais galim pakovoti. Nors ir važiavome su seniausios generacijos automobiliu, visi kiti naudojo naujausius modelius.
Deja, bet GR4 praradai nemažai laiko dėl automobilio techninių problemų. Papasakok kas ten buvo nutikę su jūsų Škoda Fabia R5.
Jau antrame greičio ruože praradom nemažai laiko. Klaidų nepadarėm, tiesiog buvau per atsargus akmenuotuose vietose, nes buvo baimė pramušti ratą. Pamatęs kiek pralošėm, supratau, kad ralio lyderis tikrai važiuoja per akmenynus nemažindamas tempo. Juolab naudojom WRC padangas, kurios yra stipresnės, tai kituose greičio ruožuose mažiau atsileisdavom.
Taip, 4 greičio ruože teko sustoti. Po smūgio automobilis tiesiog užgeso, todel ten praradome galimybę kovoti su Turkijos atstovais dėl sidabro. Problema pasikartojo dar vieną kartą, bet ten praradome labai nedaug laiko. Tik grįžus į servisą ir nuėmus data loggingo duomenis paaiškejo, kad nuo smūgio tiesiog užstrigdavo kuro siurblys.
Ralį vainikavo greičio ruožas, kuris vyko Ricardo Tormo trasos komplekse. Kiek buvo neįprasta pilotuoti žvyrinės specifikacijos ralio automobilį žiedinių lenktynių trasoje?
Paskutinis ir kvalifikacinis greičio ruožai vyko Ricardo Tormo trasoje ant asfaltinės dangos. Valdyti automobilį su žvyriniais nustatymais ir žvyrinėm padangom visai smagu, nors prieš tokius greičio ruožus visados persireguliuoji automobilio amortizatorius. Paskutinį greičio ruožą vainikavo lietaus lašai: vieniem jų buvo daugiau, kitiems mažiau. Šiek tiek įsijautęs ir pamiršęs, kad prieš startą pakrapnojo, užlipau ant kerbo ir turėjom tokį rimtą powerslide, kuris patiko tiek žiurovams, tiek tiesioginio eterio komentatoriams.
Skaičiai rodo, jog per savaitę pagreitėjai daugiau nei 1,5 sek/km (lyginant su vietiniu herojumi J. A. Suárez). Ką darei kitaip negu Katalonijoje?
Lengviausia skaičiuoti sekundes per kilometrą, bet kartais neįvertini tam tikrų faktorių, kurių nežinai. Katalonijos ralio metu važiavome apie 70% savo pajėgumo, nes negalėjom sau leisti padaryti klaidos dėl mažo laiko tarpo iki FIA Motorsport Games. Katalonijoje naudojom siauresnes padangas, kai visi važiavo plačiomis. O ir taip tas ralis buvo mums kaip pasiruošimas žaidynėms, todėl „maikių nedraskėm” 😉
Ar šioje Ispanijos ekspedicijoje pavyko pabendrauti su konkurentais ir vietiniais herojais? Ką pavyko iš jų pasiimti?
Taip, pavyko. Po Katalonijos vietiniai sportininkai mus vis dar prisiminė. Bendravom su Cachon ir Perez, padiskutavom apie automobilių skirtumus. Užmezgėm labai gerą ryši su Turkijos atstovais. Taip pat, Kataro atstovai domėjosi apie Lietuvos ralį, pakvietėm juos atvažiuoti ir pabandyti mūsų kelius.
Į Lietuvos autosporto istoriją įėjai kaip pirmasis sportininkas, iškovojęs medalį FIA Motorsport Games. Ką šis pasiekimas tau reiškia?
Smagus įvertinimas tas medalis. Gal tai parodo, kad einam teisingu keliu. Džiaugiuosi, kad parodėm, jog Lietuva yra gan aukšto lygio ir įrašėm tai į istoriją. Kitų disciplinų atstovai, tikrai, taip pat, stengėsi. Vieniems sekėsi geriau, kitiems praščiau, bet visi kovojo. Reiketų pasidžiaugti už kartingų atstovą ir jo aukso medalį.
Ką dar esi suplanavęs šiam sezonui ir ką jau planuoji sekančiam?
Planuose turim dar vieną žvyrinį ralį Ispanijoje, matysim kaip gausis su juo. O toliau laukia pasiruošimas kitam sezonui. Planų turim įvairių ir daug. Kol kas negaliu atsakyti, kur važiuosim ir kokiu automobiliu. Gavom įdomių pasiūlymų, tai svarstom. Kartais pagalvoju, kad gal jau gana man to autosporto.
O jeigu kam įdomi mūsų Škoda su detalių paketu, tai kreipkitės 😉
