Lausitz Rallye ’20

Vokietijoje retai surasi žvyrinį ralį. Gal dėl to ir vėlyvos metų bėgyje datos, šis renginys yra pakankamai populiarus ir sutraukia labai margą dalyvių sąrašą.

Kaip ir daugelis šių metų antroje pusėje įvykusių ralių, Lausitz Rallye ilgai švytuoklės principu keliavo nuo vieno šono prie kito. O tuose šonuose nuosprendis – bus ralis ar ne. Galų gale nugalėjo teigiamas sprendimas. Apie 80 procentų rėmėjų liko lojalūs, prie organizatorių komandos prisijungė šimtai savanorių, tad didžiulio noro vedami entuziastai planą įvykdė – ralis įvyko. Tiesa, kitoks nei visada. Dėl savo geografijos, šiame renginyje be vokiečių fanų, prisijungdavo ištisi legionai Lenkijos ir Čekijos ralio mylėtojų. Ir nors labai ilgai buvo laikomasi tikslo vykdyti ralį su žiūrovais, deja valdžios sprendimai to padaryti neleido. Iš pradžių buvo įvesti apribojimai, vėliau žiūrovų kiekis sumažintas iki 1000 per dieną, kol galų gale į ruožus pateko tik media atstovai. Bet žmogui ralio žiūrėti taip paprastai neuždrausi ir šen bei ten šmėžavo grupelės smalsuolių. Užtat, viso ralio metu veikė radijas, kuris nušvietė situaciją sėdintiems namie.

Nuo šio tūkstantmečio pradžios vykstantis Lausitz ralis labai dažnai susilaukia itin įdomių bei greitų svečių. Ralio nugalėtojų garbės lentoje tokios svečių pavardės kaip M.Ostberg, A.Grondal, D.Kuipers, M. van Eldik, R.Zeltner. Ant podiumo lipo K.Poulsen, J.Černy, L.Kuzaj. Atskiro paminėjimo verti ir Baltijos šalių atstovų pasirodymai. Šampaną čia purškė D.Butvilas, J.Vorobjovs, M.Svilis. Vokiečius atvėpusiais žandikauliais vis dar palieka D.Čiutelė. Aplamai, startiniuose sąrašuose galima rasti pačių įdomiausių dalykų. Nors šiais metais svečių gerokai sumažėję, bet atsiranda žmonių, kurie atsibeldžia net iš Naujosios Zelandijos, kad galėtų pasivažinėti rytinės Vokietijos žvyrkeliais. Paminėtinas ir vienas neįskaitinis ekipažas – prie vairo, nors ir tik kaip „nulinukas”, jau antrą kart šiais metais sugrįžo legendinis Škoda WRC komandos narys – Armin Schwarz. Jo sūnų galėjome išvysti šiais metais Rokiškio ralyje.

Šiemet dėl pirmųjų pozicijų susikovė šeimininkų dvi skirtingos kartos. 51 metų amžiaus Matthias Kahle ir trisdešimtmetis Julius Tannert. Ir nors tai vienas, tai kitas atskiruose greičio ruožuose buvo greitesnis, patirtis nugalėjo ir Matthias Kahle parsivežė jau penktą aukso trofėjų iš Boxbergo apylinkių. Pagal pergalių skaičių vokietis įsiveržė į pirmą vietą, palikdamas norvegą A.Grondal antroje vietoje su keturiomis pergalėmis. Nedaug truko, kad visas podiumas būtų buvęs vokiškas, bet paskutiniuose ruožuose čekas J.Černy irgi itin intensyvioje kovoje sugebėjo įveikti C.Mohe.

Puikiai pasirodė ir mūsų tautiečiai. Aurimas Eidžiūnas 2018 metais susipažinęs su vokišku žvyru Lada VFTS automobiliu, šįmet grįžo su Mitsubishi Lancer Evolution IX ir nuskynė antrą vietą savo klasėje bei tilpo į absoliutų dešimtuką. O D.Čiutelė su Lada eilinį kartą nugalėjo savo klasėje, užkopė į 15 vietą ir už nugaros paliko krūvą gerokai stipresnę techniką vairuojančių konkurentų. Su taure grįžo ir O.Knyšius, likęs antras NC2 klasėje.

Aurimas Eidžiūnas / Gediminas Saudargas

Šis ekipažas į Vokietiją išvyko, vedinas tikslo kuo vėliau užbaigti sezoną ir tuo pačiu susirinkti kuo daugiau sportinių kilometrų. Ir tai jiems puikiai pavyko. Važiavo vyrai tvarkingai, vienintelį automobilio kaprizą greitai suremontavo stebuklingos D.Biesevičiaus rankos, o vyšnia ant torto – 10 vieta absoliučioje įskaitoje, bei antra vieta klasėje. Stiprus sezono finišas.

165 kilometrai greičio ruožų, velniškai susukti keliukai ir daug nakties. G.Saudargo teigimu, pagal iššūkių kiekį, vienas toks Lausitz ralis prilygsta kokiems trims lietuviškiems etapams. Patys greičio ruožai driekėsi karjere ir jo apylinkėse, tad gruntas varijavo nuo minkštoko iki kieto, ganėtinai lygiame reljefe.

Dar įdomus dalykas – prie Covid prisitaikę ralio organizaciniai reikalai. Serviso zona – savotiškame burbule, testai atvykstantiems užsieniečiams ir jokio kontakto greičio ruožų laiko kontrolės punktuose. Per uždarytą langą gestais bendraudamas su teisėjais užsirašai laikus, susitikrini ir pirmyn.

Robert Kocik / Sebastian Wach komentaras

Mes labai džiaugiamės, jog šis ralis įvyko tokiais autosportui sunkiais laikais. Dėl fanų trūkumo tai buvo visiškai kitokia patirtis nei anksčiau. Dėl Covid visi užsieniečiai turėjo pasidaryti testus prieš ralį. Šiais metais greičio ruožai skyrėsi nuo buvusių pernai, o taip pat jų buvo daugiau. Taip pat jie buvo itin sudėtingi, ypač sutemus. Oras buvo puikus. Antrą ralio dieną mus pasitiko aukšta saulė ir ganėtinai aukšta temperatūra, o tai labiau priminė netgi Rugpjūti ar Rugsėjį. Mūsų ekipažas turėjo nuotykių bei nuklydimų, bet bendrai visa „Eurotter” ralio komanda yra patenkinta rezultatu ir finišu. Atmosfera serviso zonoje tarp dalyvių buvo nuostabi ir apskritai ralis praėjo labai jaukiai. Mes esame labai dėkingi organizatoriams, nes jie išties labai pasistengė, kad šis ralis įvyktų. Mes tikimės, kad kitais metais 24-ame Lausitz Rallye mes lenktyniausime jau fanų apsuptyje.

Ovidijus Knyšius / Giedrius Rajunčius

Šio ekipažo pasakojimą apie Lausitz Rallye išsvysite atskirame įraše. O trumpai – paskutinę minutę susiplanavęs, paskutinę sekundę susiradęs šturmaną, O.Knyšius įvykdė prieš 6 metus atsiradusį norą sugrįžti į šį ralį, kuriame kadaise buvo su D.Čiutele. Su tikslu finišuoti ir rinkti sportinius kilometrus, Ovidijus be patirties parsivežė ir antros vietos klasėje taurę.

Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:

Nuotraukos – Simon Staudten / www.rallye-magazin.de