Karolis Kairys – WRC Rally Japan

Karolis Kairys ir jo kompanija tęsia keliones po egzotiškiausius Pasaulio ralio čempionato etapus. Šį kartą pasakojimas iš Japonijos 🙂

Papasakok, kaip pavyko susiplanuoti kelionę į Japonijos WRC etapą? Turbūt toje šalyje procesai veikia šiek tiek kitaip?

Esame užsibrėžę tikslą aplankyti visus egzotiškus pasaulio ralio čempionato etapus, pasilyginti tvarkas, trasas, susirasti naujų draugų ir iššūkių. Šiais metais mūsų iššūkis buvo Japonija. Iki spalio 11 d. buvo labai daug abejonių ar pavyks pasiekti šį etapą, nes Japonija buvo įvedusi gan griežtą vizų rėžimą užsienio keliautojams dėl covid-19 pandemijos.

Japonijoje procesai veikia tikrai kitaip, bet kaip bebūtų keista – jie veikia. Užsiregistravus dalyvauti ralyje „recce only“ negavome iš organizatorių jokio patvirtinimo. Likus iki išvykos savaitei paskambinau organizatoriams aiškintis kodėl negaunu patvirtinimo apie dalyvavimą, o kitame ragelio gale išgirdau: „Karoli, paraišką gauta, susitiksime Toyota city“.

Šis ralis buvo pramintas “milijono posūkių raliu”, o pats susirašei visus greičio ruožus. Ar labai paskaudo rankos nuo vairo sukiojimo?

Šio WRC etapo trasos tikrai buvo suktos, susuktos, siauros ir klaidžios. Tikrai teko paplušėti susirašant trasas. Po Meksikos pamokų jau žinojau, kad lietuviška stenograma tokiuose trasose neveikia, todėl stenogramą stipriai supaprastinome (išlengvinome), kad šturmanas spėtų viską perskaityti, o man pavyktų lengviau orientuotis. Po pirmųjų greičio ruožų net top vairuotojai skundėsi, kad stenogramos perkrautos ir sunku priimti tiek informacijos.

Drenažo sistemos, lapai ir kiti japoniškų kelių ypatumai. Kiek jie keltų rūpesčio jeigu būtum dalyvavęs ralyje kaip pilnavertis dalyvis? Ar pavyko susirašyti visas sudėtingas vietas?

Drenažo sistema nuo pirmų kilometrų atrodė gan baisiai. Tai yra U formos lovys, 30x30cm einantis iš abiejų kelio pusių. Siauruose posūkiuose labai įdėmiai reikia vairuoti, kad neįleistum rato į tą lovį. Susirašymą apsunkina ir tai, kad tokio siaurumo trasose neįmanoma prasilenkti su priešprieša atvažiuojančiais automobiliais, todėl tekdavo ne tik susikaupti ir orientuotis į trasą, bet ir stebėti veidrodžius (veidrodžiai stovi ant kiekvieno serpantino posūkio), kad nesusitiktum priešprieša atvažiuojančio automobilio.

Sudėtingiausias, siauriausias vietas organizatoriai buvo pažymėję, o vietose kur trajektorijos vesdavo tiesiai į drenažo lovį buvo sudėti smėliu užpildyti maišai. Maišai neleido ratui įkristi į lovį ir vairuotojams suteikė galimybę važiuoti maksimaliai išnaudojant kelio ploti ir laižant trajektorijas.

Ar užteko patirties stenogramų rašyme, kad teisingai susirašytumėte tokio sudėtingumo kelius?

Patirties turbūt niekada nebus per daug, bet pamokų jau turėjau iš Meksikos. Tokio sudėtingumo trasose stenograma turi būti super lengva ir girdima, negalima jos perkrauti, nes nei šturmas suspės perskaityti, nei vairuotojas suvirškins visą informaciją. Tiesiog posūkių gausa neleidžia atsikvėpti nei sekundei.

 Keista buvo susirašinėti asfaltinius ruožus. Tai pirmas gyvenime rašytas asfaltinis ralis ir tiesa pasakius po pirmo greičio ruožo jau buvau pasiilgęs Lietuvos žvyrkelių dulkių.

Kokia teisėjų, organizatorių, žiūrovų kultūra Japonijoje?

Japonų kultūra šiaip yra kosminio lygio. Mandagumas, sąžiningumas ir taisyklių laikymasis yra tiesiog tobulumo lygyje. Aišku su minimaliomis problemomis teko susidurti. Kaip ir pas mus, taip ir visame kitame likusiame pasaulyje prie kiekvieno posūkio nepastatysi patyrusio teisėjo. Teko ir šiame ralyje susidurti su teisėjais, apsaugos darbuotojais, kurie nelabai suprato kokiame renginyje yra ir kaip reikia elgtis tam tikromis situacijomis.

Žiūrovų kultūros praktiškai nematėme, nes žiūrovų tiesiog nebuvo. Per visą ralį buvo įrengta keletas žiūrovų zonų, bet jos buvo stipriai perpildytos ir neįdomios. Kadangi turime daug ralio patirties, tad kopėme į stačiausius šlaitus miškuose ir ralį stebėjome vieni ir tikrai įdomesnėse vietose nei buvo įrengtos žiūrovų zonos.

Ar buvo momentų, kai dėl kultūrinių ar kitokių Japonijos skirtumų/ypatumų buvote atsidūrę komiškoje ar kitoje situacijoje, kai tiesiog nežinojot kaip ir ką daryti?

Didžiausią nuostabą paliko Japonų anglų kalbos nemokėjimas. Praktiškai niekur negali susikalbėti angliškai. Tekdavo naudotis google vertėją, o vertėjas būtent ir sukurdavo tas komiškas situacijas, kai vertimas nesuprantamas ar yra nelogiškas.

Viena iš situacijų buvo, kai pasiklydome kalnuose. Interneto ryšio nėra, navigacija neveikia. Orientuodamiesi popieriniu žemėlapiu privažiuojame keliuką, kurį saugo apsaugos darbuotojas. Bandome aiškintis ar čia yra greičio ruožas ir į kurią pusę jis važiuojamas. Darbuotojas aiškia japonų kalba išaiškina, rankų gestais parodo kur mums važiuoti. Pradėję važiuoti greičio ruožu suprantame, kad judama prieš eismą, nes susitinkame kitus dalyvius siaurame serpantine.

Kaip tau pati Japonija? Ar didelis kultūrinis šokas būna iš pat pradžių? Ar viskas atrodo jau paprasčiau paskutinėmis viešnagės dienomis?

Japonijoje stipriai nustebina mąstai. Žmonių kiekis, miestų dydžiai, 5 aukštų metro stotys. Visur visko daug, eismas intensyvus, bet viskas gan aiškiai suprantama. Pažymėtos ne tik važiavimo, bet ir ėjimo kryptys neleidžia stipriai pasiklysti. Perpratus sistemą ir tvarką kyla nuostaba kaip sklandžiai ir efektyviai gali gyventi 20 milijonų gyventojų turintys miestai. Tvarkos, ramybės, mandagumo tikrai mums reikėtų pasimokyti iš Japonų. Per beveik 3 savaičių viešnagę nepavyko pamatyti pikto, nepatenkinto japono.

Hybridinių WRC era. Kokį įspūdį paliko šios kartos WRC automobiliai?

Japonijoje viešumoje labai tylu. Metro negalima kalbėti telefonu, garsas turi būti išjungtas. Gatvėse niekas garsiai nekalba, visur vyrauja tyla. Labai įdomus ir gal net kiek nejaukus jausmas stovėti tūkstantinėje minioje tyloje ir stebėti be garso važiuojantį hibridinį WRC automobilį. Man asmeniškai trūksta garso ir degalų kvapo. WRC automobiliai HEV zonose atrodo kaip mano mamos Toyota Auris.

Mūsuose Toyota GR Yaris dar neužvaldė ralio trasų, bet Japonijoje šie automobiliai laimi nacionalinius etapus. Kaip iš šono atrodo šie automobiliai greičio ruože?

Labai sunku lyginti Yaris GR’us po WRC kalibro automobilių. Po pirmo dešimtuko WRC jie tiesiog sėlina trasoje. Įspūdį paliko, kad jie gan tylus, atrodo kaip standartinis gatvinis automobilis trasoje.

Esu bandęs šį automobilį, tikrai komfortiškas valdymas geras svorio ir galios balansas, bet manau jis yra per švelnus mūsų ralio trasoms, bet siauruose Japonijos serpantinuose puikiai tinkamas.

Kaip baigėsi to japonų bėdžiaus kuris prie jūsų apsivertė nuotykiai? Kaip pavyko gelbėjimo operacija?

Prie mūsų ant posūkio vertėsi 38 startiniu numeriu pažymėtas Toyota Yaris Gr’as pilotuojamas N.Katsuta ir Y.Kimura. Sureagavome labai operatyviai ir būtume atvertę automobilį, gan greitai, bet pilotai kažkodėl nusprendė išlipti iš apsivertusio automobilio. Teko laukti kol jie išsikeberios, tuomet atversti automobilį ir jį pašalinti nuo trasos. Viską padarėme instinktyviai ir greitai, japonai buvo apšalę, panašu, kad tai jų pirmas piloto stogas, nors ralyje jis važiuoja nuo 1999.

Teko pabendrauti ir susidraugauti su ekipažu, nes ralio tą dieną jie netęsė.

Pabuvai visuose trijuose WRC žemynuose – P.Amerika, Afrika ir Azija. Kur kompaso rodyklė rodys kitais metais? Kuris žemynas tau labiausiai patiko?

Kitais metais planas aplankyti Čilę. Dar liko nepamatytų etapų. Kol kas ralis numeris vienas yra Meksikos etapas jei pasitaikys galimybė suvažiuoti WRC etapą, tikrai rinksiuosi Meksiką.

Ruožus susirašei. Ar žadi grįžti kaip pilnavertis dalyvis?

Japonija tikrai nebūtų pirmas etapas kuriame norėčiau sudalyvauti. Nemėgstu važiuoti ant asfalto, gal todėl jis man labai daug simpatijų nesukėlė. Lauksime grįžtančių žvyro trasų Japonijoje.

Prisidėti prie tolimesnių Ralio savaitės įrašų galite tapę rėmėjais Contribee platformoje ar paaukoję per Paypal:

Nuotraukos – Karolis Kairys, Honza Fronek