Pokalbis su Justu Simaška apie debiutą ant asfalto šalia amžinojo miesto
-
Lietuvos ralio knyga 202127,00 €
Tai buvo tavo pirmas išvažiavimas į visiškai kitos kultūros, specifikos varžybas. Kaip pavyko apsiprasti su visais naujais dalykais bei iššūkiais?
Tai buvo visiškai kitos specifikos varžybos ir daug toliau nuo mūsų namų negu mes esame įpratę. Prieš varžybas gavau nemažai teorijos apie važiavimo ant asfalto specifiką. Turėjau pamokas bei analizavau kitų vairuotojų važiavimą. Tik teorija ir lieka teorija. Iš principo emociškai, psichologiškai jaučiausi pasiruošęs ir maždaug įsivaizdavau ko maždaug laukti. Nebuvo taip, kad važiuoju į visišką tamsą. Kitas dalykas – Italija, 2,500 km nuo Lietuvos, visai kitoks klimatas kur daug šilčiau. Žmonės, kultūra, maistas buvo šiek tiek nauja, bet lengvai priprantama. Viskas ten labai gerai ir labai patiko.
Kokia atmosfera tvyro ralio varžybose Italijoje? Ar tau patiko ten būti?
Ten toks turistinis centras, tai žmonės pamatę sportinius automobilius savo ramių atostogų metu tikrai nustebo, tačiau puikiomis nuotaikomis prašėsi kartu nusifotografuoti ir t.t. Matosi, kad žmonės yra atsipalaidavę, jiems įdomu, o tai suteikia labai pozityvią ir ypatingą atmosferą. Man patiko Italija, patiko Roma, žmonės, kurie labai emocionalūs, bet nuoširdūs bei draugiški.
Papasakok apie automobilio ir serviso komandos paieškas. Ar lengvai radai su kuo bendradarbiauti Italijoje?
Visų pirma pasiskaičiavau reikalingą biudžetą savo automobilio nusivežimui į Italiją ir tuomet išsiuntinėjau užklausas 4-5 komandoms dėl automobilio nuomos Italijoje. Iš tų 5 atrašė trys, o iš jų išsirinkau pigiausią variantą. Ta komanda turėjo Peugeot automobilį ir finansiškai pasiūlymas buvo palankesnis nei vežantis savo automobilį. Galbūt kitos komandos turėjo daugiau patirties, galinčios patarti įvairiais klausimais kaip automobilio reguliavimas ar padangos, tiek turinčios labiau patyrusius mechanikus. Tačiau pasirinkome NGS Racing, nes jie pasiūlė tokią kainą, kurios negalėjome atsisakyti. Kitą vertus startuojant pirmą kartą ir neturint didelių užmojų laimėti kažką, tiesiog ėmėme pigiausią variantą ir sėmėmės patirtį. Kovojant dėl pirmų vietų visos tos smulkmenos jau turbūt lemtų daug, bet mūsų tikslai šį kartą buvo kitokie.
Peugeot 208 bent jau iš išorės ausų būgnelius naikinantis automobilis. Kaip jo viduje? Kuo jis dar kitoks nuo Ford Fiesta?
Šis automobilis gerai subalansuotas, man iškart tiko jo gamykliniai važiuoklės nustatymai. Tad prie gero daikto tikrai greit priprantama. Lyginti su Fiesta pakankamai sunku, nes su ja esu važiavęs tik žvyrine pakaba, kuri yra visiškai kitokia nei Peugeot asfaltinė pakaba. Reiktų lyginti tuos automobilius tomis pačiomis sąlygomis. O dabar tiek Fiesta ant žvyro yra greita, tiek Peugeot ant asfalto.
Papasakok apie reikalus su padangomis. Ar pavyko perprasti jų veikimo, šildymo niuansus?
Dėl padangų buvau iškarto perspėtas A.Lukyanuk’o, kad esminis skirtumas tarp žvyrinio ir asfaltinio ralio yra padangų naudojimas. Asfaltiniame ralyje būtina prižiūrėti padangų slėgį, būtina jas užkaitinti, kad pati guma būtų darbinės temperatūros ir tuo pačiu jų neperkaitinti. Visą tą teoriją žinojau, tačiau vis tiek teko prarasti šiek tiek laiko bandant įsisavinti tuos procesus. Kai kuriuose ruožuose oro padangose buvo per daug, kai kuriuose per mažai. Po pirmos dienos manau jau pradėjome rinktis teisingus slėgius padangose, tačiau vis tiek turėjome problemų dėl perkaitimo. Tam, kad to išvengti būtina dirbti su vairavimo technika.
Kaip sekėsi susirašyti visiškai kitos specifikos kelius? Ar stenogramos rašymas po truputį tobulėjo ar nuo pat pirmų įrašų jautei, kad viskas su ja bus gerai?
Stenogramos susirašymas sukėlė turbūt didžiausius iššūkius. Viso susirašymo metu ji tobulėjo ir iki šiol nematytų posūkių kombinacijų užrašymas ilgainiui keitėsi. Iš pradžių atrodė vienaip, vėliau suprasdavau, kad galbūt per sudėtingai užrašau, nes prie didelio greičio bus sudėtinga suprasti tokią stenogramą. Viso ralio metu ji tobulėjo ir aš pats po ralio jaučiuosi patobulėjęs stenogramos rašyme. Tokie sudėtingi ruožai yra labai gera pamoka.
Papasakok apie klaidą, nulėmusią pasitraukimą iš varžybų
Ta klaida įvyko dėl mūsų su šturmanu nesusikalbėjimo. Po ne itin didelės patirties kartu išvažiavome į labai sudėtingą ralį šturmanui, kur trasos susirašymas yra išties sunkus. Tas patirties trūkumas galų gale išlindo ir smogė skaudžios pamokos pavidalu. Tačiau ši pamoka manau mus tik paskatins dar labiau analizuoti savo kaip ekipažo darbą ir dėl to tik dar labiau patobulėsime. Žinoma finansiškai labai skaudu, bet svarbiausia, kad stuburai savo vietose, o kaklo skausmai praeis.
Kur labiausiai teko tau persilaužti perėjus nuo žvyro ant asfalto? Stabdyme, vairo sukime, trajektorijų pasirinkime?
Turbūt, kad tiksliame važiavime. Ant žvyro viską gali daryti gerokai grubiau – sukti staigiau, akseleruoti staigiau, stabdyti, pasitaisyti – toks chaotiškesnis važiavimas. Ant asfalto vairavimas turi būti itin tikslus. Iš principo trajektorijų teorija yra vienoda tiek ant žvyro, tiek ant asfalto, bet vairavimo technika stipriai skiriasi ir joje man reikia dar tobulėti. T.y. kiek reikia vairą pasukti, suprasti kada slick tipo padanga pilnai sukimba su asfaltu ir negali persukti vairo ar „pergazuoti”. Tikrai nemažai niuansų tame yra.
Įprastai nuo klasės lyderių atsilikai 1-2 sekundėmis kilometre, kas vertinant aplinkybes labai neprastas rezultatas. Kaip pats save vertini?
Mes sportininkai tarp savęs šnekame, kad jeigu gauni 1 sekundę į kilometrą, tai vadinasi gauni į „vienus vartus”. Tai maždaug tiek ir gaudavau – apie 1 sekundę kilometrui. 2 sekundes kilometre atsilikdavome tada kai turėdavome problemų, pvz. dinginėjo kuras ilgajame greičio ruože arba perkaito padangos. Tai atmetus šiuos faktorius atsilikinėjome apie sekundę ar šiek tiek virš kilometrui. Atsižvelgiant į tai, kad prieš ralį pravažiavome tik 12 kilometrų testiniame greičio ruože – tiek atsilikti nuo Laurent Pellier, kuris yra pravažiavęs gal 30-40 asfaltinių ralių yra visai neblogai. Taip pat labai daug kur ir savo klaidų matau, kurių galėjo ir nebūti net ir neturint patirties ant asfalto. Manau, kad gauti nuo lyderių mažiau nei vieną sekundę buvo realu. Tiesiog trūko iš manęs paties susikaupimo, atidumo ir turbūt geresnio stenogramos užrašymo.
Trys pamokos kurias išmokai po savaitgalio Italijoje
Pirma pamoka buvo elgsena su slick tipo padangomis, jų šildymu bei slėgiais.
Antra pamoka – asfaltas taip pat turi besikeičiančios sąlygas, taip pat kaip ir ant žvyras. Nėra taip, kad visada turi lygų gražų asfaltą, vietomis pasidaro ypač slidu bei pavojinga. Jei kas nors nukerta kampą per žolę ar žvyrą, visa tai atsiduria ant asfalto, kuris toje vietoje tampa labai slidus. Ir šis reiškinys ant asfalto yra labai dažnas. Tai yra dalykas, kurį reikia labai stebėti.
Trečia pamoka tai yra išvados kurias pasidarėme po avarijos. Bus diskusijų ir patobulinimų stenogramoje.
Nuotraukos – Egidijus Babelis