G.Stalerūnas / M.Ližaitis – Rally Sarma ’24

Kalbiname Gytį Stalerūną apie išvyką į šiaurės Latviją 🙂

Visų pirma – kaip praėjo Rally Sarma? Su kokiais tikslais ten važiavai?

Sveiki visi, labai smagu vėl sveikintis kaip sportininkui, o ne tik ralio komandos vadovui. Šis ralis manau man tikrai liks įsimintas. Dar savaitė prieš jį nei neturėjome plano čia būti, tačiau sustartavus „Winter Rally Aukštaitija”, kaipmat sugrįžo tas kiek buvęs prislopintas ralinis alkio jausmas. Po Zarasų ralio pažiūrėjus, kad Latvijoje nusimato itin žiemiškos sąlygos, vienu skambučiu ir  vos keliais žodžiais įkalbinau komandos draugą Joną Miknių, kad turime sudalyvauti „Rally Sarma” varžybose.

Atvykus į sniego krūvomis ir ledu padengtą Gulbenės miestelį buvau gal kiek per daug optimistiškas, kad tiesiog pasismaginsime ir rinksime reikalingus sportinius kilometrus. Jau susirašymo metu pamačiau, kad baigiant susirašinėti kiekvieną greičio ruožą būnu šlapiais delnais, kas signalizavo, kad reikės būti susikaupus 100%. Menkiausia klaida galėjo iš naujai surinkto BMW palikti tik gražų prisiminimą, dėl visai prie pat kelio esančių stačių griovių, nuo kurių saugojo tik klastingos sniego pusnys.

Dar penktadienio vakare po susirašymų su kolegomis susėdome ir aptarėme kai kurias vietas, kurios atrodė ,,įdomesnės” ir būtent viena iš tų apkalbėtų vietų ir buvo pirmame greičio ruože esantis tramplynas, kuriame tik per plauką ir nebaigėme šio ralio, dėl pasirinkto per didelio greičio ir neteisingos trajektorijos. Gera pamoka man kaip naujokui, kad nuo pirmo metro bandyti kažką tai įrodyti neturint patirties ir didelio supratimo – ne pati geriausia idėja. Apart prarastų brangių minučių stovint trasoje, atsipirkome tik aplaužytomis apdailomis ir pažeista pakaba, ką vyručiai, per vos vieną visame ralyje turėtą pusvalandžio servisą, sutvarkė puikiai. Antra ralio pusė man buvo kur kas smagesnė, pradėjau kiek perprasti, kad reikia itin tiksliai laikytis vėžėje, nes kitaip sukibimas patampa kaip ant ledo su paprastomis gatvinėmis padangomis, kas nėra itin jauku važiuojant dideliu greičiu šalia griovių, kurių beje ne vienas jau buvo paženklintas ir kitų dalyvių pėdsakais ar net įstrigusiais bolidais.

Ši žiema tau debiutas ant sniego bei ledo. Kaip sekasi susitvarkyti su šia ypatinga danga?

Zarasų ralyje naktiniuose greičio ruožuose itin mėgavausi sniego bei ledo danga, nes kai jokie pašaliniai mirguliai ar trikdžiai neblaško ir stiprios naktinės lempos išryškina kiekvieną kelio linkį, tada galima važiuoti itin tiksliai ir labai greitai. Dieną, ypač Sarmos ralyje giedras dangus ir net protarpiais išlendanti saulė kiek suteikė nepatogumo, nes kai kuriais momentais kelias atrodė vientisas su šalikele, tad stabdymo taškai bei posūkių „apeksai” buvo tikrai ne patys tiksliausi, dėl ko ir teko pabūti pusnyje bei būti išstumtam tik žiūrovų pagalba. Ačiū jiems!

Šio ralis pasižymėjo ypatinga specifika – ilgi, labai greiti bei techniški greičio ruožai, kompaktiškas formatas. Kaip su visu tuo pavyko susidoroti?

Pirma ralio pusė man buvo itin sudėtinga. Akys buvo plačios, norėjau lėkti greitai, bet iš to gavosi viskas priešingai, tik prisidarėme bereikalingų reikalų ir juo labiau praradome bet kokias viltis žvalgytis į galimą rezultatą. Kad ir kaip bandau save nuteikti, kad čia turi būti tik labai naudinga ateičiai treniruotė, tačiau azartas ima viršų ir karštas mano būdas padaro savo.

Antroje ralio pusėje sugebėjau su visu tuo didumoje susitvarkyti, emocijas patraukti į šalį ir mėgautis kiekvienu tvarkingai įveiktu posūkiu.

Pats ralio formatas man labai patiko, be jokio streso penktadienį susirašėme greičio ruožus, vakare turėjome laiko viską pasitikrinti bei gerai pasiilsėti, nes šeštadienį nereikėjo labai anksti keltis ir galėjome neskubėdami visur jaustis komfortiškai. Gal kiek nerimavome, kad per beveik 91 kilometrą greičio ruožų bus tik vienas pusvalandžio servisas, bet kaip jau ne kartą pamatėme, kad kuo mažiau laiko duota, tuo mūsų vyrukam didesnis azartas viską suspėti laiku ir be jokių klausimų. Matyt ralyje kiekvienam savos lenktynės, o ir nešalta tada tikrai jiems net ir tokiomis atšiauriomis sąlygomis:)

Šiemet šalia tavęs atsisėdo naujas šturmanas Mantas Ližaitis. Kokia visa to istorija?

Su Mantu jau esame ne pirmas sezonas pažįstami, nes jis kartu ekipaže su Donatu Stašaičiu važiuoja ralyje su mūsų „GS Sport” komandos palaikymu. Kai esi vienaip ar kitaip jau susipažinęs, tai kartais atrodo užtenka vos kelių žinučių ir planas atsiranda neplanuotai.

Žinojau, kad Mantas patikimas ir turintis patirties vyrukas, kas man kaip ganėtinai šviežiam tik dar labiau suteikia komforto savo kaip vairuotojo rolėje. Kadangi jų BMW išardytas ir ruošiamas naujam sezonui, tad atsiklausti Donato leidimo nereikėjo:)

Po “Aš Ralistas” projekto šiek tiek dingai iš greičio ruožų. Ką veikei?

Ir sezonas iki projekto, ir pastarieji trys metai, nebuvo ralio mūsų krašte, kuriame nebūčiau buvęs, tačiau atvykdavau pradžioje kaip mechanikas, vėliau jau kaip komandos vadovas. Tiesiog, buvau nesenai baigęs studijas ir norėjau visą dėmesį skirti savo „GS Sport” komandos auginimui, kad ateityje būtų galimybės nevaržomai pačiam mėgautis šiuo nuostabiu sportu. Panašu, kad neprašoviau turėdamas tokį planą.

Nuo pat mažens esu itin aktyvus įvairiose sporto šakose. Daugiau kaip 14-ioliką metų atidaviau save pilno kontakto Karate menui, atstovavau Lietuvos rinktinę, net Europos vicečempionu kartą pavyko tapti. Vėliau nejučia atradau bėgimą, kur susigalvojęs tikslą įveikti pusmaratonį geru tempu, priėjau iki to, kad įveikiau jų krūvą. Vėliau sekė keli maratonai bei įsimintiniausias Ultra maratonas, kuriame įveikiau 72km atstumą Trail tipo varžybose. Buvo be proto sunku, skaudėjo viską iki raumenų įplyšimų ribų, bet vis vien mėgavausi visu procesu be galo ir dabar tyliai pasvajoju apie 100km distanciją. Sužadėtinė sako, kad tai nėra normalu, bet tuo pačiu vis vien maksimaliai mane palaiko visuose mano keisčiausiuose užmojuose:)

 Dabar jau antri metai labai aktyviai pasinėriau į Padelio tenisą, kur atrandu dar vis naujų potyrių ir iššūkių, ypač gebėjimą susitvarkyti psichologiškai turnyruose, kur šaltas protas turi itin didelę reikšmę rezultate. Visa ši patirtis manau ir ralyje man tikrai padeda bei turi reikšmę siekiant gero rezultato, tiesiog dar kartais jaunatviškas maksimalizmas ir patirties trūkumas paima viršų. Vienintelis dalykas ko nemėgstu ralyje – turime sąlyginai itin mažai treniruočių, o aš pratęs, kad norint gero rezultato, turi ties tuo sunkiai dirbti bent 4-5 kartus į savaitę.

Papasakok plačiau apie kiek nestandartinį automobilio pasirinkimą – kodėl BMW 130?

Pagal išsilavinimą esu inžinierius, tad nuo pat mažens mane domino vis geresnė ir tobulesnė technika. Kadangi viskas susiklostė taip, kad mane supa vien BMW markės automobiliai, tad vedimas smalsumo pasirinkau modelį, kurio dar neteko matyti trasose. Problema tik ta, kad per didelį užimtumą tas projektas užsitęsė dvejus metus, per kuriuos pora tokių modelių išriedėjo anksčiau. Pats modelis kaip standartinė mašina man jau buvo neblogai pažįstamas ir tikrai mačiau jame daugiau potencialo nei senesniuose kėbuluose. Kaip ir su kiekvienu nauju ir nepažįstamu projektu, taip ir čia atsiranda papildomų neaiškumų ir iššūkių, bet turbūt man kitaip tiesiog ir neįdomu. Dabar jau esu labai patenkintas šiuo BMW, tiek kaip jis važiuoja, valdosi bei ir kaip džiugina mano akį.

Beje, ties šiuo modeliu taip pat neapsistoju, gretimoje ateityje nusimato labai įdomus ir kiek teko paieškoti visame pasaulyje ralyje dar nematytas kėbulas. Pirmąsias kortas apie savo projektą atversime jau visai netrukus, su pirmais pavasario saulės spinduliais:)

Kur šiemet tave dar išvysime? Kokie sezono planai?

Minčių ir norų yra įvairiausių, bet dar stengiuosi į viską žiūrėti atsargiai ir bandyti derinti savo paties važiavimą su darbu raliuose.

Prieš „Rally Sarma” pamačiau, kad sugrįžta Baltijos jūros šalių čempionatas, kuris šiemet pateikia palankų grafiką derinant važiavimą su darbu LARČ varžybose, tad sekite naujienas ir tikiuosi Gegužės 24-25 dienomis susimojuojame antrajame BSRC etape Suomijoje, o gal ir kai kur dar anksčiau mūsų kraštuose – matysime, nes gi kilometrai patys nesusirinks:)

Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂