Antru kartu važiuojant greičio ruožus, tavo laikai labai stipriai pagerėdavo – po 13 – 20 sekundžių. Kodėl?
Pirmu kartu važiuojami greičio ruožai buvo slidesni dėl naktį lijusio lietaus, neturėjau gero jausmo suprantant automobilio sukibimą su keliu, t.y. kiek to sukibimo yra ir kaip galima greit važiuoti. Plius važiuojant greičio ruožą pirmą kartą nevažiuoji jo 100% greičiu, kadangi nežinai ar stenogramoje nebus klaidos. Dėl mažesnio greičio dar yra galimybė pasitaisyti. Nesu visą laiką 100% užtikrintas ir pasilieku sau saugiklį, ypač jeigu greičio ruožas nežinomas ar seniai važiuotas.
Papasakok, kodėl tave taip kamuoja „neatsibudimo pirmiems greičio ruožams“ sindromas? Ar bandei / bandai jį išgyvendinti?
Turiu tą problemą dėl atsibudimo. Tai galbūt net ne neatsibudimas, o psichologiniai dalykai, kai nori savo tempą auginti palaipsniui neprisidarant kažkokių klaidų pirmuose ruožuose. Tai vyksta ir dėl anksčiau minėtų priežasčių, kai stenograma yra surašoma važiuojant lėtai, o varžybose važiuoji itin greitai ir bijai, kad anksčiau neįvertinęs kažkokios vietos gali padaryti klaidą. Šiaip man itin sunku nubusti, ypač jeigu rytiniai greičio ruožai vyksta labai anksti. Tada man labai sunku važiuoti. Dėl kažko darymo – sakau, kaip atsikelsiu taip ir važiuosiu. Tiesa šiomis dienomis gavau pasiūlymą, kad gal reiktų kokius krosiukus 6 val ryte pabėgioti ir atsibusti, bet nemanau, kad čia tame problema. Čia daugiau savisaugos reikalai, nes žinant mūsų biudžetus, mes sau negalime leisti daryti klaidų.
Papasakok apie pajūrio greičio ruožų gruntą, kuris atrodytų kietas kaip asfaltas. Kaip ant jo reikia važiuoti?
Gruntas Saaremoje išties yra specifinis ir tokio Lietuvoje mes neturime. Sakoma, kad toje dangoje yra dolomitinio priedo ir danga yra panaši į cementą ar kažką tokio. Dėl to kai yra sausa, tas gruntas yra labai labai kietas. Netgi esu pastebėjęs savo onboard’uose bei šiaip matęs, kad vietose kur stipriai stabdoma, lieka juodos padangų žymės ant to grunto. Tačiau kai būna šlapia, ta danga susimaišo su vandeniu ir paviršiuje atsiranda tokia plėvelė. Tada būna be galo slidu ir labai lengva padarius klaidą nuslysti nuo kelio. Vėlgi būtina laikytis švarios trajektorijos, nes už jos pilna akmenukų, kurie labai lengvai gali nunešti automobilį nuo kelio. Laikantis švarioje trajektorijoje galima važiuoti labai greitai. Kai važiavome mišku ant 180 km/h Dalius sakė, kad jautėsi labai nejaukiai skriedamas tokiu greičiu visiškai šalia medžių, bet aš jaučiausi puikiai, nes žinojau, kad sukibimas yra itin geras bei automobilis labai gerai valdomas, ypač antroje ralio dalyje.
Prieš pora metų Saaremaa tave kankino pradurtais ratais. Šįmet ruožuose taip pat buvo begalė padangas itin lengvai pradurti galinčių objektų, kurie sudėti, tam, kad lenktynininkai nekirstų posūkių. Kas pasikeitė, kad ši, pradurtų padangų bėdos nebeliko?
Dėl pradurtų padangų – gal su metais darausi atsargesnis ir tikrai iš pradžių nespaudžiau. Plius po 2021 metų patirties, kai pradurta padanga mums išdraskė posparnius, sparnus, žibintus ir bamperius, kas mums kainavo tūkstančius eurų, tai labai saugojausi. Žinoma tai atsiliepia ir greičiui, bet patikimumas buvo svarbiau, tad padangas saugojau ir kur buvo neaiškios vietos, ten tų posūkių nekirtau, stengiausi pasižymėti visus tuos kuoliukus ir tik į pabaigą pradėjom rizikuoti. Tad ta taktika pasiteisino.
Saaremos sala, kaip ir mūsų bei aplinkinių šalių žvyrkeliai patiria stiprią asfaltizaciją. Kokia tavo nuomonė apie Baltijos šalių žvyrinių ralių ateitį? Ar asfaltiniai raliai būtų blogybė?
Labai liūdna, bet deja tie mūsų žvyrkeliai yra užliejami asfaltu. Tai labai gaila, o tas pats nutiko ir Saaremoje. Pavyzdžiui 2021 metais 4/7 greičio ruožą važiavome beveik visą žvyru, o dabar nemažai vietų jau išasfaltuota. Plius posūkiuose pridėta rulonų ar kuoliukų, kad nekirsti tų posūkių. Tai dabar tie raliai yra mišrūs asfalto / žvyro dangos, o čia tas asfaltas buvo pačioje pradžioje ir dėl to mes nužudėme padangas, o mūsų dar laukė daug kilometrų žvyro. Tai buvo iššūkis daugeliui lenktynininkų. Pirmą dieną buvo labai daug asfalto, antrą dieną taip pat jo buvo, tai gaunasi vos ne trečdalis ralio ant asfalto. Saaremoje tie keliukai siauri ir pats asfaltas labai specifinis. Pas mus gi Lietuvoje kai išlieja asfaltą būna platu ir ištiesina posūkius, tai netgi negalima to lyginti. Galbūt turime tuos asfaltinius Stelmužės, Beržinkos, Alantos kelius, bet mačiau jau Vievio kelią išplatino, Beržinka taip pat išplatinta. Jeigu tas asfaltas būtų siauras, tai jis galbūt būtų savotiškai smagus, kaip, kad turime Stelmužę, bet jei keliai platūs, jie praranda prasmę ir važinėti aplink šieno rulonus jau būtų nebe ralis.
Tai buvo trisdešimt pirmas startas su Škoda Fabia R5 automobiliu, tad turbūt tu jį išties neblogai pažįsti. Gal gali papasakoti kokių nors įdomesnių, mažiau visuomenei žinomų niuansų / įdomybių su šiuo automobiliu?
Nemažai tų ralių ir tai jau ketvirtas mūsų sezonas su Škoda, bet negaliu sakyti, kad aš jį visiškai perpratęs esu. Kad ir dabar, Lietuvoje buvome susireguliavę automobilį ir atrodytų tie greičio ruožai kažkuo ypatingai nesiskiria, bet automobilis pradžioje labai nesilaikė ant kelio, labai skraidė galas, o ir priekis nenorėjo kabintis, tai ieškojome optimalių nustatymų Saaremos ralio metu ir tik antroje ralio pusėje po truputį pradėjau atrasti, ko reikia automobiliui, nors iki pat galo turbūt taip ir neradome idealaus reguliavimo. Visgi važiuoti greitai buvo galima. Tai čia ir yra tas dalykas, kad automobilį galima itin daug reguliuoti, ne tik tris amortizatorių funkcijas. Labai automobilis reaguoja į aukštį, kiek jis pakeltas, kiek nuleistas. Taip pat spyruoklių turime nuo 17 iki 50 kg/mm, su 2,5 kg/mm bei 5kg/mm žinsniais. Turime tris skirtingus stabilizatorius, kurie turi po tris skirtingas padėtis. Jau net nekalbu apie blokiruotes bei jų kampus, aštrumus, daugiau ar mažiau įveržimo, ankstesnį ar vėlesnį užrakinimą. Tai tų niuansų yra labai daug ir mes patys dar ne viską esame sugaudę kas ir kaip. Lietuvoje važiuojant tinka keli nustatymai ir pakeitimai, bet išvažiuojant į užsienį matai, kad reikia ieškoti naujų reguliavimų, todėl būna labai sunku lenktyniauti su vietiniais, kurie atsireguliavę ir pasiruošę savo automobilius būtent toms trasoms. Mes kai atvažiuojame be testų, tai juos aplenkti yra labai sudėtinga. Estijoje netgi padangų pasirinkimas yra visiškai laisvas ir gali važiuoti su kokiomis nori padangomis, t.y. minkštomis, siauromis ar plačiomis. Pvz kai buvo šlapia buvo galima naudoti minkštas, kurių mes neturėjome, o kiti turėjo, tačiau mes į Saarema atvažiavome gerai praleisti laiką ir gražiai užbaigti sezoną, kas mums manau visai puikiai pavyko.
