Pokalbyje – Giedrius Notkus pasakoja apie nelengvą savaitgalį Saaremos saloje.
Papasakok, kaip sekėsi šį savaitgalį?
Na, šis savaitgalis nebuvo toks kokio tikėjausi. Turėjome nemažai iššūkių ir įsivažiuoti taip visiškai gal ir nepavyko. Pradėkime nuo to, kad penktadienį prasidėjo vakariniai greičio ruožai. Jau pirmame ruože kažkas atsitinka su pavarų dėžės perjungimo mechanizmu dėl ko mes nebegalime jungti pavarų ir pirmą dieną važiuojame neperjungiant pavarų. T.y. Startuoji pirma / antra, tada jungi ketvirtą ir važiuoji. Buvom pabandę perjungti kitą pavarą, bet įsimetė laisva, tad turėjome sustoti ir užgesinti automobilį, tada vėl jį užkurti. Praradome daug brangaus laiko ir išvaistėme kokią minutę.
Naktį nebuvo uždaro serviso, tai mechanikai per naktį sutvarkė dėžę – ačiū jiems. Antrą dieną startavome su nusiteikimu lėkti. Bet pirmame šeštadienio greičio ruože – Kaugotoma dėl netikslumo stenogramoje turime suktuką prieš antrą tiltelį. Kitame greičio ruože prakertu padangą. Kitus du greičio ruožus važiuoju atsargiai nes nebeturiu atsarginių ratų ir nebegaliu rizikuoti. Dar vienas servisas – atvažiuojame, susitvarkome ir sakau dabar „papushinsiu”. Vėl ta pati Kaugotoma, pirmas tiltelis, blokai ir prakertu antrą ratą, o važiuoti dar septyni kilometrai. Ratas pradeda smarkiai plyšti ir draskytis bei išdaužo visą priekinę automobilio dalį. Kas matė nuotraukas tai kėbulo pažeidimai dėl padangos, o ne nudaužta kur nors. Tad vėl važiuojame be atsarginių ratų iki serviso.
Dar vienas servisas, lieka du greičio ruožai – matome, kad ralis truputį mums nepavyko, aukštų rezultatų nebus ir lieka tikslas atvažiuoti iki finišo. Dar matėme, kad priekyje yra Radik Shaymiev, kuris pusę minutės mus lenkia, tai pabandėme atakuoti ir jį aplenkti, kas mums ir pavyko tryliktame greičio ruože, o paskutinį ruožą pravažiavome saugiai, greitai ir be klaidų. Jį vainikavome finišu. Smagus ralis, daug dalyvių, smarki konkurencija ir gera nuotaika, nepaisant to, kad rezultatas nepavykęs.
Dešimtas startas šia ralyje. Kas lemia pastovų sugrįžimą?
Na, Saaremaa turi specifinę savo aurą. Baigiasi sezonas ir daug aplinkinių šalių lenktynininkų susirenka į šitą ralį išmėginti savo jėgų. Dabar Covid’as, bet anksčiau atvažiuodavo daugiau suomių, rusų, latvių, lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir vienas kitas švedas ar norvegas. Tikrai didelė konkurencija, kurioje gali kautis ir matyti savo vietą tarp kitų. Kitas dalykas – po sezono automobiliai yra tvarkomi, perrenkami, tai gali sau leisti su pakankamai nedideliais kaštais startuoti čia. Žiūrovai, aplinka, didelė šventė, gražus ralis, gilios tradicijos – labai smagu.
Daugybę metų lakstei šios salos keliais su Mitsubishi Lancer Evo. Kaip Saaremos keliai atsikleidžia važiuojant su Škoda Fabia R5?
Saaremos kelius vis dėlto priskirčiau prie labiau tinkančių Mitsubishi’am, dėl didelių greičių, ilgų tiesiųjų, kieto grunto, greitų posūkių. Tik gal tryliktame greičio ruože Škoda labiau atsiskleidė. Su Mitsubishi čia tikrai galima rodyti gerą rezultatą, ką ir parodė Timmu Korge atvažiavęs šeštas bendroje įskaitoje ir aplenkęs ne vieną R5 automobilį. Tad Škodai Saarema nėra labai dėkinga. Reiktų pasidaryti papildomus testus ir susireguliuoti automobilį būtent šitai dangai, kad galima būtų važiuoti greičiau.
Šįmet kenti nuo pradurtų padangų. Kur šio reiškinio šaknys?
Šiemet turime šią bėdą – gal 7 ratus pramušėme įskaitant treniruotes, kas iš tikro yra labai daug. Didžiausia problema yra ta, kad pasikeitė automobilio bazė. Mitsubishi’s buvo siauras / ilgas, o Škoda trumpa ir plati. Automobilio ratai plačiau išnešti, o dėl Mitsubishi palikimo gabaritai vis dar užsimiršta, tad pjaunant posūkį ar kertant kampą vis ant kažko užvažiuoju pvz. akmens. Čia turbūt vis dar atsiliepia kilometrų trūkumas su šiuo automobiliu. Automobilis visgi gerokai platesnis už Mitsubishi Lancer Evo ir tada kertam ratus. Aišku gaila, bet taip yra.
Kokios pagrindinės pamokos išmoktos šį sezoną padės kitame važiuoti užtikrinčiau ir greičiau?
Sunku pasakyti ar pamokos ar kas čia. Didžiausia problema išgyvendinti Mitsubishi’o vairavimo ypatumus. Kitas momentas – psichologiškai sunku važiuoti su brangiu automobiliu ir karts nuo karto jį pasaugoji. Didesnė avarija iššauktų sezono nebaigimą ar net kitų metų nevažiavimą, o to mes sau negalime leisti. Todėl kai kuriose vietose kur su Evo lėkdavome pilnai, su Škoda kartais turime mažiau rizikuoti. Žinoma tai atsiliepia mūsų greičiui. Be to – nesame jaunuoliai ir tas tikrai nepadeda greitai persiorientuoti. Turiu pagirti jaunimą, kuris šauniai lekia ir greitėja ant akių. Tiek Vladas, tiek Domas, kuris antroje sezono pusėje labai nustebino ir į kurį mes taikėmės bei tikėjomės jį aplenkti. Bet įvyko atvirkščiai, jis paėmė ir pabėgo nuo mūsų, sugebėdamas net išlošti ralį. Su kuo aš jį ir sveikinu. Buvo didelė konkurencija, didelis greitis ir žiūrovams buvo labai gražus ralis. Smagu, o mes kitam sezonui pasidarysime išvadas ir sugrįšime stipresni. Gerų metų ir iki pasimatymo!
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
Nuotraukos – Marleen Mask, Edgars Leonovs, Urmo Sibul, Pashazhukovpic
