Deividas Jocius – Rallye Monte Carlo ’20

2023m. WRC sezonas jau ant nosies ir legendinis Monte – Carlo tuojaus startuos. Su Deividu Jociumi prisimename tą vienintelį ir nepakartojamą 2020m. Monte – Carlo, kuriame Deividas važiavo M-Sport sudėtyje su Ford Fiesta WRC.

Prieš Monte – Carlo pravažiavai gausybę kilometrų testuose su Ford Fiesta WRC, bet visgi varžybos – visai kita stichija. Kaip jauteisi?

Ford Fiesta WRC automobilių teko pabandyti net tris skirtingus. Kai pirmieji testai vyko žvyro danga Anglijoje, automobilį gavome “kovinį” su kuriuo nuvažiavome daugiau nei 200km greičio ruožų, na o Monte Carlo ralio pasiruošimui buvo naudojamas Ford Fiesta WRC testinis automobilis. Jį kartu su Kastyčiu Torrau pagainiojome taipogi gerokai virš 200km Ispanijos Taragonos regiono kalnų serpantinais, tik jau asfaltui skirta komplektacija.

Savaitę prieš Monte Carlo lenktynes turėjome Prancūzijoje vienos dienos testus automobiliu, kuriuo startavome ralyje. Kilometrų su juo išsukome taipogi virš 200km, tik jau su Mindaugu Varža, tad pojūtis ir savijauta automobilyje buvo tikrai labai komfortiška. Dėl vairavimo buvau ramus, kad sugebėsiu susitvarkyti.

Tais metais oro ir kelio sąlygos buvo ganėtinai geros, buvo mažai ledo ir sniego. Ar tau jos tiko ar labiau norėjosi legendinių Monte – Carlo iššūkių?

Kadangi tai jau buvo mano trečias startas WRC Monte Carlo ralyje, tai sakyčiau kad sąlygos buvo daugiau mažiau panašios – buvo ir ledo ir sniego. Pagal aukštį virš jūros lygio, galima nuspėti kiek maždaug bus skirtingo sudėtingumo dangos, o lenktynių metu dirba kelio žvalgai, yra komandos slapta informacija, bei padangų tiekėjo Michelin specialistų įžvalgos leidžia daugiau žinoti apie kelio būklę vietose kur lenktynės gali pasibaigti anksčiau laiko.

Kiek prie tavęs ir automobilio dirbo M-Sport personalo ir kiek tavo atsivežtų žmonių? Kaip vyksta atsakomybių pasiskirstymas?

Prie mūsų ekipažo prisidėjo kelio žvalgai, mūsų asmeninis gerai visiems žinomas lenkų inžinierius Bartek Rubczewski, masažistė, 6 mechanikai dirbantys prie automobilio, komandos koordinatorė, kuri mus pagal grafiką pristatydavo į suplanuotas foto sesijas ir pan. Dar daug kitų žmonių užsiimančiu maisto gaminimu, ar mūsų svečių transportavimu.

Visi iki vieno gauna detalų planą, su atsakomybėmis bei skrydžių laikais, viešbučių adresais ir visais kontaktais. Niekas neturi klausimų kada kur būti ar ką daryti.

Koks tavo santykis su M-Sport dabar? Ar palaikote ryšį?

 Žinoma gaila, kad pasikoregavo paskutiniai dveji metai, bet vilties neprarandu dar sugrįžti. Tai ir bendravimas nenutrukęs.

Papasakoks apie WRC legendą – Malcolm Wilson. Kas jis per žmogus? Kaip vyko bendravimas su juo?

Na, turbūt įsimintiniausia akimirka tiek man, tiek Malcolmui buvo turbūt kai atvykau kalbėtis į Welso WRC ralį dėl būsimo bendro projekto. Tuomet aš buvau po avarijos, su 13 lūžusių kaulų ir visas sugipsuotas. Panašu, kad tai buvo viena iš priežasčių kodėl gavau vietą gamyklinėje komandoje.

WRC –  labai brangus, bet ir prestižiškas projektas. Kaip vyksta derybos su partneriais, M-Sport ir savo komanda?

Tai yra labai sudėtingas projektas. Jį pilnai įgyvendinti reikia vos mažiau nei 4 mln Eu, bet žinoma kai įgyvendini bent vienas varžybas, tuomet palengvėja ir partnerių paieška. Visi pasąmonėje norėtų startuoti ir kol tai tik tavo galvoje, visiems kitiems sunku patikėti, kad tu gali tai padaryti. Jau nekalbu apie tai, kad niekas ir nežino kas tavo galvoje.

Kaip sudėtinga sudėlioti, kad viskas galų gale pavyktu?

Turbūt kažkokios sėkmės formulės nepasakysiu, bet žinau viena – jei turi tikslą, tu ji gali pasiekti. Startas Pasaulio ralio čempionate su WRC klasės automobiliu mano galva yra viso gyvenimo projektas. Galbūt turint beprotiškai daug pinigų, greičiausiai gautum vietą pavažiuoti, bet mano atveju reikėjo gerų 10 metų nuo pirmo bandymo jame startuoti + pinigų 🙂

WRC ir Monte – Carlo yra ypatingas derinys. Papasakok, kiek trunka ir koks yra pasiruošimas tokio lygio varžybomis su tokio lygio technika?

Na pirmiausiai tai reiktų pradėti ne nuo Monte Carlo ralio. Tai yra vienos rizikingiausių varžybų, kuriuose padarius klaidą nuostoliai yra labai dideli. Kadangi gyvenu netoli greičio ruožų, tai jie man daugiau mažiau žinomi, o tai leidžia sumažinti rizikos lygį. Žinoma per pirmus du ralius turėjau visokių nuotykių 🙂

Kiekvienas vairuotojas komandoje turi savo vairavimo stilių ir automobilio reguliavimo kryptį. Kaip visai komandai pavyko suderinti skirtingas kryptis Monte Carlo metu? Ar jums pavyko sureguliuoti automobilį pagal save?

Testų metu buvo didelė atsakomybė susireguliuoti automobilį teisingai. Po kiekvieno važiavimo privalėdavau pasakyti ką keisti, pvz. blokiruotes, amortizatorius ir t.t.

Daug reguliavimų tiko nuo S.Ogier automobilio, komandos vairuotojams šita informacija yra atvira ir prieinama, tad kiekvienas vairuotojas galutinius taškus susidėlioja pats.

Tavo rezultatai buvo itin stabilūs viso ralio metu. Kaip tau pavyko susitvarkyti su psichologiniais reikalais, kurie visgi yra be galo svarbūs šiame sporte?

Turbūt labiausiai padėjo nuovargis, nes įtampos visame procese netruko nei minutei. Be to iš komandos buvo gautas nurodymas net nebandyti demonstruoti savo galimybių, nes per tiek metų jie yra prisižiūrėję ne vieno sportininko sugriuvusius planus. Finišuoti šį ralį yra pergalė, nors ir galbūt asmeninė. Ypatingai turint tokius įsipareigojimus ir važiuojant greičiausia technika, stebint milijonams žiūrovų!

Kokie buvo pagrindiniai suvokimai / pamokos, po finišo viskam susigulėjus. Ko tave ši pasiekta svajonė išmokė?

Svajonės neturi ribų, reikia visada išklausyti aplinkinius, bet tikėti tik savimi. Kartais tai tikrai yra labai sunku. Kuomet gulėjau reanimacijoje, labiausiai bijojau praleisti susitikimą su Malcolm, kuris buvo suplanuotas iškart po Druskininkų ralio, bet aš į jį vis tiek spėjau, nors ir buvau nekokios būklės.

Prisidėti prie tolimesnių Ralio savaitės įrašų galite tapę rėmėjais Contribee platformoje ar paaukoję per Paypal:

Nuotraukos – Bastian Roux, Honza Fronek, Miroslav Štokr, Ondra Beneda, Vladislav Maschl, Deividas Jocius