Rally Žemaitija ’23 apžvalga

Antrojo Lietuvos automobilių ralio čempionato etapo – Rally Žemaitija apžvalga 🙂

Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂

Toks jau tas greičiausiųjų likimas, ar tai būtų WRC etapas Sardinijoje, ar LARČ lenktynė Žemaitijoje. Lyderiams tenka ne tik šluoti kelius likusiems, susitvarkyti su pastoviu žiniasklaidos, fanų bei konkurentų spaudimu, bet dar ir atlaikyti vietinės faunos norą vienokiu ar kitokiu būdu įsiamžinti su ralio žvaigždėmis. Praeitą savaitgalį Pasaulio ralio čempionui Italijos saloje po ratais bandė maišytis karvė, o Martynui Kražių apylinkėse – briedis. Juokas juokais, tačiau tokį pakeleivį pasigauti, o dar baisiau – priimti į saloną lekiant nuodėmingais greičiais gali būti fatališka. Visa laimė, jog viskas baigėsi gerai. Martyno ramybės kupiną veidą jau turbūt sunku iškreipti po tokių įvykių kaip minėtasis briedis ar atsikabinęs vairas lekiant greičio ruožu. O jūs dar norit jį aplenkti…

Žinoma nuostabu, kad yra, kas nori tą padaryti ir sėkmingai darė ar darys. Sportinė konkurencija vairuotojus priverčia automobilius vaikyti maksimaliai greitai, o tai mums šio spektaklio stebėtojams, tai yra tarsi narkotikas. Svaiginti mus į Kelmę susirinko 96 automobiliai iš daugelio šalių. Smagiausia, jog net netekus „RSMP” statuso į Kelmę sugužėjo ne taip ir mažai Lenkijos atstovų. Praradus vieno čempionato dalyvius, organizatoriai juos pakeitė kitomis pirmenybėmis ir jų lenktynininkais. Į mūsų regioną vėl sugrįžo taurė, kuri apima Baltijos šalis. Anksčiau turėjome „NEZ”, dabar atsirado Baltijos Jūros ralio čempionatas. Nors ši iniciatyva atrodytų buvo gerokai pavėluota ir prastai iškomunikuota, tačiau savo darbą bent Lietuvoje ji kuo puikiausiai atliko. Šis čempionatas buvo viena iš priežasčių atvykti bent 6 ekipažams iš Latvijos, Estijos bei Suomijos. Dar dvidešimčia automobilių startinį sąrašą papildė Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato dalyviai. Visiška vyšnia ant torto buvo daugkartinis Suomijos čempionas Teemu Asunmaa, eilinį, o tiksliau jau jubiliejinį – dešimtą kartą užklydęs į Lietuvą pavairuoti savo ar lietuvių gamintos technikos. Šį kartą Teemu atvažiavo Mindaugo Varžos kvietimu, tam, kad suomis koviniu tempu tikrų varžybų sąlygomis išbandytų Ford Fiesta VRT automobilį. Apie jį daugiau galite paskaityti čia – Rally Žemaitija dalyvių sąrašo įdomybės. Užbėgant įvykiams už akių, šis eksperimentas deja nepavyko. Jau pirmame greičio ruože baltoji Fiesta gulėjo šalikelėje kreiva šleiva. Tačiau už viso šio projekto yra puiki komanda, kuri iš šios nesėkmės pasisems tik dar daugiau stiprybės ir šį automobilį vėl matysime greičio ruože.

Ralio formatas buvo panašus į pernykštį – penktadienio popietę buvo gerokai apšilta ir tada pertraukėlė iki kol saulė nueis miegoti. Šeštadienį – vėlyvas rytas bei dar pusė ralio su podiumu vakarop. Šių eilučių autoriui toks formatas nelabai prie širdies, nes dvyliktą ar pirmą nakties jis jau miegoti mėgsta. Bet čia jau gyvenimo būdo klausimas. Su naktimis vasarą yra dar viena problemėle apart to, kad jų labai ilgai laukti reikia. Pasislėpus saulei neretai tą patį padaro ir vėjas, o kaip tyčia pastaruoju metu Lietuvoje sakykim… Sausoka. Mažeikiuose situacija buvo gelbėta atšaukiant vieną greičio ruožą, o kitą ištempus duodant dviejų minučių tarpus tarp sportininkų. Žemaitijoje situacija atrodė geriau, nes kur ne kur debesys šiek tiek prakiuro ir dulkių problemą išsprendė. Pirmame naktiniame greičio ruože viskas buvo lyg ir puiku, tačiau antrajame, miškingose vietose vėl galėjome girdėti lygiose vietose dėl atleistų akseleratoriaus pedalų leidžiamus nepatenkintų variklių garsus bei matyti perjunginėjamų papildomų žibintų šviesų žaismą. Istorija pasikartojo, o rezultatų lentelėje po lengvo chaoso įsivyravo situacija, kai per puse ralio daugiau mažiau išsisprendė daugelis ralio kovų. Martynas Samsonas devinmyliais žingsniais pabėgo į priekį, o itin laukta Vlado bei Giedriaus kova išsisprendė pastarajam numontavus padangą bei padarius keletą klaidų.

Išaušęs vėlyvas šeštadienio rytas budino dalyvius bei varė į uždarą parką, iš kurio trumpam sustoję serviso palapinėse automobiliai išjudėjo į šeštadienio greičio ruožus. Nors kova dėl Top3 daugiau mažiau buvo išsisprendusi, tačiau bent trijose ar keturiose įskaitose įtemptos kovos prošvaisčių visgi buvo. Po LARČ5 ar kitaip – N5 šešėliu nenorėjo likti „dinozaurų” – LARČ3 klasė. Tačiau jos taip pavadinti bent šį sezoną jau nebesiverčia liežuvis. Prie Mitsubishi Lancer Evolution automobilių legiono šįmet prijungė nemažai svečių su „Rally3” technika, kuri yra itin moderni. Taip pat čia prisiglaudę ir R4 klasės automobiliai. Tai dabar išties itin unikali klasė, nes joje važiuoja tiek savo piką pergyvenusi Mitsubishi technika, tiek pati naujausia gamyklinė technika, tiek FIA standartus atitinkantys privačių komandų pagaminti R4 automobiliai. Skirtumai tarp tų automobilių įvairiose srityse nemenki, tačiau viens kitą kompensuojantys, kas lemia gan smagią kovą. Po penktadienio nuotykių čia pirmavo itin greitas latvis – Emils Blūms su devintos kartos Mitsubishi Lancer Evolution. Arčiausiai latvio lėkė Lenkijos ralio vunderkindas – Adrian Rzeznik, tačiau pastarasis strigo šeštajame greičio ruože, kai pasivijo Nedo Radišausko dulkes, kuris buvo trumpam užgesęs. Visgi Emils greitis buvo toks, jog buvo naivu tikėtis, kad vos antrą normalų ralį važiuojantis lenkų vaikis mes iššūkį jam. Tačiau pastarasis puikiai įrodė, kad tinkamas talentas su itin profesionalia aplinka ir technika gali daryti stebuklus vos ne nuo pirmųjų kilometrų.

Jau minėtas Nedo Radišausko užgesimas, bandant išjungti papildomas lempas lėmė, kad kova LARČ5 klasėje buvo baigta dar pirmą ralio dieną. Truko Ramūno Čapkausko, nes visa LARČ5 šešiukė šį kartą gan greitai išsisluoksniavo į tris dalis, kuriose kovos dėl atstumų, klaidų ar greičio skirtumų šį kartą per daug nevirė. Kiek geresnė situacija buvo renesansą išgyvenančioje LARČ4 klasėje, kurioje susirinkęs perspektyvusis Lietuvos, Estijos, Turkijos bei Lenkijos jaunimas. Nors estas Pranko Korgesaar su Irmantu Buivydu šiek tiek pabėgo į priekį, dėl trečios vietos kovoje bent trys ekipažai. Na ir dar tarp istorinių automobilių buvo įsižiebusi Dovilo Čiutelės bei Sauliaus Zurlio dvikova.

Grįžtant prie šeštadienio reikalų – du greičio ruožai, servisas, pietų pertraukėlė bei dar keturi greičio ruožai. Tai maždaug 60 kilometrų bei 6 valandos veiksmo. Tik pastarasis skaičius vėliau išaugo, nes paskutiniame greičio ruože dalyviai buvo atskirti dviejų minučių tarpais, kas turėjo neigiamų pasekmių tiek žiūrovams, tiek ypač vėliau važiuojantiems dalyviams.

Pirmos ralio dienos bei naktinių dulkių reikalų šeštadienis per daug nekoregavo. Vėjas, bent jau vietomis buvo toks, jog ir jūra galėtų pavydėti, tad dulkės didžiojoje dalyje vietų būdavo nuvijamos nuo kelio lyg klusnūs žiūrovai. Pirmajame dešimtuke iš esmės nutiko du dalykai – raliui einant į pabaigą atsinaujino Eugenijaus Sladkevičiaus automobilio problemos ir žybsint avariniams žibintams elektrėniškis krito net į 23 poziciją. Antras dalykas – iš nakties persikėlusi kova tarp Nedo Radišausko su VW Polo N5 bei jaunojo Adrian Rzeznik su Ford Fiesta Rally3. Paskutiniame penktadienio greičio ruože krūva laiko praradęs Nedas aštuoniomis sekundėmis į priekį buvo paleidęs Adrianą. Šeštadienį nuo pat pirmo GR tą atstumą lietuvis po truputį tirpdė ir likus dviem greičio ruožams VW Polo grįžo į šeštą vietą bendroje įskaitoje. Žinoma įvairių mikro dvikovų tikrai netruko – Tomas Šmagarys su Hyundai i20 N5 bandė vytis Marių Vėgėlę su Mitsubishi Lancer Evolution IX, Paulius Beniušis su Citroen C3 N5 gainiojo kitą Lancer Evolution automobiliu ginkluotą Vaidotą Paškevičių, o jų klaidos laukė Tymoteusz Abramowski su Ford Fiesta Rally3. Labai nevaikiška keturkovė dėl magiškosios – tryliktos vietos vyko paskutiniame greičio ruože. Prieš paskutinį, beveik 9 kilometrų išbandymą ketveriukėje aukščiausiai stovėjo latvis Martinš Ločmelis su buvusia Jevgenijaus Novikovo treniruočių Suabru Impreza N14. Latvis figūravo Jono Sluckaus, Sauliaus Trapuilos bei Aurimo Eidžiūno taikikliuose. Atstumai buvo tokie +2.85, +0.29 bei +6.32. Platus bei vingiuojantis kelias labiausiai „lipo” Sauliui Trapuilai su BMW M3, kuris tarp ketveriukės buvo greičiausias. Tik sunku jį įvardinti greičiausiu, kai per beveik 9 kilometrus, tas greitumas buvo -0,08 sekundės nuo Jono ir -0,11 sekundės nuo Aurimo. Tik štai Martinš atsiliko jau vizualiai labiau suprantamu skaičiumi – +4,60s. Visa tai lėmė, jog tryliktą vietą „paėmė” Jonas Sluckus su Škoda Fabia R5, o jo komandos draugui Sauliui Trapuilai su BMW M3 pritrūko 0,21 sekundės. Martinš krito į penkioliktą vietą išlaikęs beveik penkių sekundžių tarpą nuo Aurimo Eidžiūno su Ford Fiesta N5. Išties nuostabu kaip smagiai tarpusavyje kovoja tokie skirtingi automobiliai.

Šio ralio greičiausiųjų trijulei apdainuoti tenka pasiimti tas pačias eilutes iš praeito ralio. Martynas ramiai išlaikė savo tempą bei paskutiniuose trijuose greičio ruožuose leido po šlovės spinduliais pasišildyti Giedriui Notkui bei Vladui Jurkevičiui. Pirmasis laimėjo vieną, o antrasis – du greičio ruožus. Kol kas Martynas sunkiai aplenkiamas, bet Giedriui iš savo programos ištrynus klaidas bei nepapuolus į dulkių spąstus kova likusiuose etapuose laukia nuožmi. Akylesni fanai turbūt pastebėjo, jog Vlado Jurkevičiaus linijos lėtesniuose bei vidutinio greičio posūkiuose pasidarė visiškai kitokios – gerokai agresyvesnės, kas irgi ilgainiui pradės mažinti laiko kiekį, reikalingą greičio ruožo įveikimui. Na, o kur dar būsimas Vaidoto Žalos sugrįžimas… Bus įdomu 🙂

Vėlgi būtų nepagarbu nepaminėti svečio iš Latvijos – Emils Blūms, kuris su senuku Mitsubishi Lancer Evolution IX važiuoja taip, jog nepaliko vilčių niekam žemiau ketvirtos vietos, nepaisant kokio stiprumo vairuotojai buvo ar kokia technika buvo vairuojama. Emils puikiai pažysta automobilį ir maksimaliai gerai išnaudojo jo privalumus bei kompensavo trūkumus. Interviu su juo galite paskaityti čia – E.Blūms / D.Eglitis – Rally Žemaitija ’23. Kituose etapuose kovas tęs Rokas Steponavičius su Nedu Radišausku, savo žaidimų pultelių modelius pakeitę iš „M3” į „N5” ir visai realu, kad prie jų jau netrukus savo greičiu prisijungs ir kiti N5 „klasiokai”.

Dar penktadienio vakarą iš kovos pasitraukus greičiausiajam 2WD įskaitos dalyviui – Justui Tamašauskui, pirmą vietą tarp dviem ratais varomų automobilių laimėjo minėtasis Saulius Trapuila. Antra finišavo Emilis Kucka, kuris be kita ko dar ir nugalėjo gausioje LARČ8 arba „BMW Cup” įskaitoje aplenkęs šios klasės favoritą Marką Buteikį. Tą patį Emilis padarė ir Mažeikiuose, tad šių eilučių autoriui šiek tiek sunkiai suprantama, kaip šis jaunuolis kaip pilypas iš kanapių įsigrūdo tarp lyderių tokioje konkurencingoje klasėje. Kitą vertus, pamačius kaip jo baltasis BMW skrieja greičio ruožais supranti, jog laikrodžiai pas teisėjus nemeluoja. Ta patį galima buvo pasakyti ir apie Mantą Kutką, kurio rodomas greitis ir it prie grindų prikaltas akseleratoriaus pedalas yra per didelis stresas atmosferiniam, 1,6l VW Polo automobiliui, kuris likus vos keliems kilometrams iki ralio finišo atsiduso paskutinį kart tą dieną. Trečia vietą tarp 2WD pasiėmė kitas baltas automobilis – Ford Fiesta Rally4 vairuojamas estų jaunuolio Pranko Kõrgesaar, šalia kurio sėdi ir jam stenogramą skaito 2022m. LARČ4 įskaitos čempionas Ott Kuurberg, kurį kažkada pasikvietė į Lietuvą Aras Kalėda. Pranko, kaip ir Emilis nugalėjo šiais metais kiekybinį sprogimą išgyvenusioje LARČ4 įskaitoje.

Pratęsiant kalbas apie tai, kad kartais sunku suvokti kai kurių dalyvių greitį, neišvengiamai reikia paminėti kaimyną iš Lenkijos Adrian Rzeznik. Tai yra puikus pavyzdys ką gali padaryti vos šešiolika metų turintis talentas, kurį augina labai greitas tėvas bei 2017m. Lenkijos ralio čempionas Filip Nivette. Prie to pridėkime tvirtą finansinį užnugarį bei būtent tokiems talentams kurtą Ford Fiesta Rally3 automobilį. Rezultatas – antrame normaliame ralyje gyvenime septinta vieta bendroje įskaitoje. Kažkas panašaus būtų buvę ir Mažeikiuose, jei ne minute lėtesnis nei realybėje nominalus laikas, duotas po sustabdyto greičio ruožo. Šiais metais galimai matome kaip mūsų greičio ruožuose auga kaip minimum naujas Lenkijos ralio čempionas. O kur maksimumas – gyvenimas parodys. Beje tokių pas mus panašu bus ne vienas. Užbėgant įvykiams už akių, šįmet, šio regiono keliuose, pas mus turėtų startuoti ralio talentas, kuriam… Devyni metai…

Itin margoje istorinių automobilių klasėje, šios įskaitos veteranui Dovilui Čiutelei pagaliau yra kas meta pirštinę. Legendinį Dovilo „Žiguliuką” ne juokais vaiko Sauliaus Zurlio BMW E30. Savo pranašumą Mažeikiuose įrodęs Saulius tą patį padarė ir čia – Kelmėje. Nors po penktadienio Dovilas turėjo trylikos sekundžių persvarą, Saulius ją šeštadienį iškarto ištirpdė. Nors pastarajam nepavyko pabėgti tolyn, tačiau 6 sekundžių užteko pergalei „Historic” įskaitoje. Tadui Balaišiui, Igor Valevko bei Vadimui Chomenko tokio lyderių tempo nepavyko palaikyti.

Baigiant išlakstyti klaviatūros mygtukams, paminėsiu jog tik šeštadienį vykusio Lietuvos automobilių ralio sprinto įskaitoje greičiausias buvo Ginas Petraitis su BMW E36 Compact, kuris aplenkė Darių Sukacką taip pat su BMW bei Mindaugą Grikienį su Subaru Impreza.

Sveikinu tuos, kurie pasiekė šią teksto dalį. Nieks jūsų negalės apkaltinti, jog knygų neskaitot . Dabar pailsinam akis ir po truputuką ruošiamės ilgai lauktam LARČ sugrįžimui į pietų Lietuvą. Nauji ruožai, visą organizavimo piramidę praėję profesionalūs organizatoriai, gėdos jokiam čempionatui nesukelsiantis dalyvių sąrašas ir daug kitų smulkių, bet puikių detalių. Greit pasimatysime Lazdijuose 🙂

Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂

Nuotraukos – Vilius Šaltenis