Interviu su ralio video operatoriumi – Tomu Vaicekausku 🙂
Po kiekvieno ralio nemaža dalis fanų praleidžia dalį laiko prie ekranų žiūrėdami nuotraukas ar video iš ką tik praėjusių varžybų. Vėl ir vėl matome nuostabius automobilius skraidančius mūsų žvyrkeliais, bet kas tai įamžina? Štai į šį klausimą po truputį pradėsime atsakyti kalbindami ne tik pačius sportininkus, bet ir tuos kurių dėka vaizdus galima matyti dar ilgai po to kai jau visos dulkės senai nugulusios.
Tai pirmai pradžiai jus supažindinsime su operatoriumi Tomu Vaicekausku, kuris šįmet atsinaujino savo kanalą, pristatė savo logotipą bei Facebook profilį. Ta proga siūlau aplankyti jo puslapius bei paspausti reikiamus mygtukus, kad turinys jus pasiektų vos atsiradęs interneto platybėse
Kaip ir kada pirmą karta paėmei video-kamerą į rankas?
Tai nutiko prieš gerų 15 metų, kai kartu su tėčiu važiuodavom trepsėti kojomis gražutės miškuose, ten vykstant žiemos raliams ar eidavome į Zarasų salos hipodromą stebėti automobilių treko varžybų. Neretai tekdavo matyti momentus, kai kas nors išlėkdavo iš trasos ar atsitrenkdavo į medį, todėl tėvas pasiūlė įsigyti video kamerą ir pradėti juos fiksuoti. Tuomet įsigijome pigią “Panasonic” kamerytę, kurį rašydavo į miniDV kasetę. Taip ir prasidėjo mano “operatoriaus” karjera 🙂
Kaip atsiradai automobilių sporte? Ir kada pradėjai jį filmuoti?
Automobilių sportu mane užkrėtė tėtis, o jį – senelis (kuris pradirbo puse gyvenimo Zarasų autobusų parke vyr. mechaniku.) Tėvas yra pasakojęs, kaip kartu važiuodavo stebėti motociklų spydvėjaus varžybų Daugpilyje bei ralio varžybų kažkur Zarasų apylinkių miškuose. Taip pat užsikrėčiau ir aš – treko varžybos saloje, slalomai mieste ir ralis.
Koks tas operatoriaus darbas? Kokią kelionę reikia nukeliauti, kad galutiniame variante turėtum video klipą iš varžybų?
Kadangi mano kanale dominuoja ralis, tai apie pasiruošimą jam ir papasakosiu.
Nuo pasiruošimo iki galutinio video aš sugaištu maždaug puse savaitės. Pasiruošimas prasideda nuo žemėlapių, maršrutinės kortelės ir dalyvių sąrašo atsidarymo. Analizuoju vietas, skaičiuoju laiką ir dėliojuosi maršrutą. Esant galimybei stengiuosi pravažiuoti greičio ruožus ir išsirinkti vietas filmavimui. Tas ypač padeda naujuose, dar nevažiuotuose greičio ruožuose. Kartais prisijungiu prie foto/video kolegų ir trasa apžiūrinėjame kartu. Šioje vietoje norisi padėkoti “Rally Freaks” komandai. Jų apžvalgos ir onboardai kartais padeda sutaupyti laiką pasiruošimui. Po ralio, video gamyba man užtrunka dieną-pusantros. Didelę dalį užima geriausiu kadrų atrinkimas ir rūšiavimas. Jei iš 2 dienų ralio atsivežu virš 2 valandų medžiagos, tai vien tik jos peržiūra ir atrinkimas trunka 3 ar daugiau valandų. Kitas etapas – muzikos klipui paieška. Muzika man yra svarbu, pats laikau save “kambariniu” muzikantu. 🙂 Nemažai laiko skiriu rasti tinkamai dainai, kuri tiktų montažo idėjai. Retu atveju dainą klipui turiu nusimatęs dar prieš montavimą. Dainą renkuosi ilgai dėl paprasto priežasties – nes žinau, kad montuojant ją teks klausyti dešimtys kartų, todėl jei daina nepatiks – montavimas bus tragedija… Dauguma mano kolegų – ralio filmuotojų montažo video pradžioje nedaro o tiesiog sukelia geriausius užfiksuotus kadrus, tačiau man norisi palikti šiek tiek ir savo kūrybinių gebėjimų, parodyti ir bolidų grožį, mechanikų darbą, intrigas ir emocijas.
Gerai medžiagai neretai reikia užsiimti gerą poziciją. Kaip atrandi balansą tarp saugumo ir vietos “gerumo”?
Man atrodo, kad tinkamos filmavimui ir pakankamai saugios vietos pasirinkimas ateina su patirtimi ir praktika. Visada pasirinkęs mažiau saugią vietą filmavimui įsitikinu, ar turėsiu pakankamai vietos pasitraukti toliau nuo trasos, bolidui išlydus iš trajektorijos. Taip pat esant reikalui pasidarau sau “evakuacinį kelią” (ištrypių aukštenę žolę, išminkau sniego takelį, patraukiu šakas nuo žemės ir pan.) Prisipažinsiu, jog tikrai ne vieną kartą po kelių kadrų esu nusprendęs pakeisti pasirinktą filmavimo vietą į saugesnę. Kartais tenka filmuoti vietose, kur saugos darbuotojų nėra, ar jie yra pakankamai toli. Jei tokiose vietose matau žiūrovų, stebinčių varžybas nesaugioje vietoje – visada stangiuosi juos sudrausminti ir draugiškai parekomeduoti pasirinkt saugesnę vietą, ar nupasakoju galimą pavojų. Manau kiekvienas medijos atstovas turėtų tai daryti, juolab esame įsipareigoję tam, pasirašydami akreditavimo taisykles su organizatoriais. Taip pat iš Richard Burns Rally žaidimo esu išmokęs kaip erzina pernelyg arti trajektorijos stovintys fotografai/operatoriai 🙂
Kada filmuoti automobilių sporto varžybas sudėtingiausia? Naktį, per rūką, dulkes?
Naktis vienareikšmiškai yra sudėtingiausias metas filmavimui. Fotografams blykstės pagalba dar pavyksta užfiksuoti gerus kadrus. Kadangi pats filmuoju paprastomis, pusiau mėgėjiškomis kameromis – jos visai nėra pritaikytos filmavimui naktį. Norint užfiksuoti geresnius momentus tektų naudoti galingus prožektorius, kurie tik akintų sportininkus, arba naudoti filmavimo techniką, kuri kainuoja tiek pat, kiek naujas vidutinės klasės automobilis salone. Naktinis filmavimas labiau tinkamas “meniškiems” kadrams (šviečiantys įkaitę stabdžių diskai, iš tolo atsekanti galingų papildomų žibintų šviesa ar ugnis, besiveržianti iš duslintuvo).
Ar tiesa, kad video su avarijomis gerokai populiaresni negu be jų?
Be abejo didesnį susidomėjimą sulaukia užfiksuotas “stogas”, nulėkimas nuo kelio ar kitas rimtesnis incidentas. Manau, kad didžiąją daugumą žiūrovų techninės sporto šakos traukia būtent dėl netikėtumo faktorių. Kai tik pradėjau filmuoti varžybas būdavo, jog nekeldavau video į savo kanalą, jei neužfiksuodavau jokio incidento, nes atrodė kad niekam nebus įdomu juos žiūrėti. Tačiau su metais požiūris į šį sportą pasikeitė ir atradau jame žymiai daugiau grožio, meistriškumo ir kitų momentų, kuriuos ir stengiuosi parodyti savo video.
Video kamera užfiksuoja ne tik vaizdą, bet ir garsą. Kurių automobilių garsas tau skamba gražiausiai?
Iš mūsuose pasirodančių ir ralio trasose girdimų variklio riaumojimų – BMW M3, ypač Martyno Samsono E36 ar buvęs E46 4WD visada yra atpažįstamas iš tolo ataidintis miške ir keliantis stipriausią orgazmą ausims. Taip pat Benedikto Vanago “Dakarinės” Toyotos (Lexus) V8. Pamenu teko filmuoti jo važiavimus Elektrėnų ralyje ir kelis kart Estijos raliuose, tai tiek garsas, tiek vaizdas keldavo didelį įspūdį ir stiprią emociją. Būdavo neįprasta girdėti aukštais sūkiais grojantį V8 klasikinio ralio aplinkoje.
Yra posakis, kad fotografai ir operatoriai tikro ralio taip ir nepamato, nes į visą veiksmą žiūri per objektyvą. Ar tai tiesa? Ar pačiam nekyla noras tiesiog pažiūrėti ralį?
Pritariu šiam posakiui. Filmuodamas labiau koncentruojasi į posukio kampus, automobilio “tilpimą” į kadrą ir kitus aspektus, o pats ralio grožis, kaip trajektorijos, greičio pojūtis ir žemės virpėjimas pralekiant bolidui lieka antram plane. Kai visos baterijos išsikrauna ir tenka kamerą dėtis atgal į kuprinę – būn pats nustembi ir vėl prisimeni kiek daug efekto iš tikrųjų kamera negali perteikti.
Kas yra daroma su visa nufilmuota medžiaga? Darai klipus, realizuoji lenktynininkams?
Medžiaga yra saugoma archyve. Aktyviau varžybas pradėjau filmuoti nuo 2017-2018 metų. Nuo tada ir turiu sukauptą archyvą iš ralio varžybų. Kartais sportininkai kreipiasi su prašymu suklijuotį video su vien jų važiavimais iš varžybų. Mielai tą padarau. Jei yra noras turėti video su savo ekipažu – galit drąsiai kreiptis.
Kokį ralį ar kitas varžybas norėtum nufilmuoti?
Mano svajonė yra filmuoti kiek įmanoma daugiau aukščiausio lygio WRC varžybų. Stengiuosi po truputi ją įgyvendinti. Jau teko filmuoti Sardinijos, Monzos, Estijos, Suomijos WRC etapus. Labai norėčiau sudalyvauti Švedijos etape, Kenijos ar Japonijos raliai būtų visiška egzotika. Taip pat norėčiau išbandyti save filmuojant Dakaro ralio varžybas. Mūsų greitų sportininkų dėka tikriausiai mažai Lietuvoje yra žmonių, kurie nežino Dakaro ralio. Kada nors norėčiau pabūti tuo, kuri gali “atnešti” karštį, akmenynus ir feš-fešą į lietuviškus ekranus.
