Tai yra visiškai kitoks ralis negu pas mus. Greičio ruožai serpantinuose tokie, kad viename GR’e tiek yra „aštuonetų”, kiek nėra buvę visoje mano ralio karjeroje. Tiesą sakant tikėjausi, kad asfaltinės padangos labiau kibs prie kelio. Keliuose 180 laipsnių posūkiuose truktelėjau rankinį, kad galas užsimestų, tai automobilis ganėtinai daug slysta – galvoju, gal per daug oro padangose, apie 2.0 bar’o. Bet vietiniai sako, kad tai normalus slėgis. Važiavome mes su asfaltinėmis Pirelli padangomis pagal reikalavimus, bet gal mes jų neužšildėme pakankamai. Nors buvo privaloma važiuoti su Pirelli, bet mačiau, kad visgi daug kas važiavo kitų gamintojų padangomis, kaip Michelin, Fedima ar net pirmą kartą matomais pavadinimais. Kai kurie važiavo net tokiais „Pirelliais”, kurie dar važiavo kai aš net gimęs nebuvau. Trečiadienį susirašinėjant greičio ruožus šalia jų jau buvo įsikūrę ištisi ralio kaimeliai su kemperiais, o į ketvirtadienio neįskaitinį GR’ą žmonės rinkosi nuo ankstyvo ryto. Visgi diena ilga, alaus daug ir fejerverkai skrido į dangų dar saulei šviečiant 🙂
Pravažiuojam per arką ir iki pirmo greičio ruožo starto – 2-3 kilometro pervažiavimas. Toks jausmas buvo, kad važiuoji greičio ruožu, o ne pervažiavimu, nes pilnos pakelės automobilių bei žmonių. Žmonių kiekis neįtikėtinas, atrodytų Baltijos kelias vyksta – išties kažkas tokio. Startavus pirmą greičio ruožą už kelių šimtų metrų mums pradėjo mojuoti geltona vėliava. Ne itin supratau ką ji reiškia – būtų raudona, būtų viskas aišku. Jokių GPS’ų nėra, tai tiesiog važiuojam lėčiau ir vis kas du-tris šimtus metrų mums mojuoja ta geltona vėliava. Galų gale atvažiavome iki vietos, kur jau mums rodė stoti, nes privažiavome minią žmonių. Jie visi apsukę Ford Sierra, kuri startavo prieš mus. Dangus žalias ir raudonas nuo pirotechnikos kiekio. Tada žmonės priėjo ir prie mūsų ir jų tikrai buvo ne 50 ir 100 – per kapotą ir stogą baladoja, rėkia, kaukia, alų į automobilį kiša, siūlo atsigaivint 🙂 Žiūrovai išsitraukę pėsčiųjų perėję žyminčius kuoliukus mums imituoja starto procedūras, o keisčiausia, kad tą daro ne tik žiūrovai, bet ir oficialūs asmenys su liemenėmis imituodami trijų pirštų užlenkimo kombinaciją. Taip „sustartavus” už kelių šimtų metrų mes vėl atsitrenkiame į žmonių minią. Tai tame GR’e mus sustabdė trys minios žmonių, tai galima sakyti, jog savotiškas reikalas. Bet kaip jie skaičiuoja laiką įvykus tokioms situacijoms mes taip ir nesupratome, nes laikus prieš mus startavusi Sierra su kuria mes kartu finišavome gavo geresnį laiką, o šeštame GR’e nusukus pusašį ir finišą pasiekus jau su teisėjais – atvirkščiai.
Buvo tokių įkalnių, kad net Subaru susirašymo metu antra pavara nelabai norėjo bėgėtis. Nors dokumentuose parašyta 100% asfaltas, bet žvyrinių atkarpų buvo tikrai ne viena ir ne po šimtą ar du šimtus metrų. Finišavus penktą greičio ruožą jausmas nebuvo pats geriausias. Atrodytų 13 kilometrų nėra daug, bet jaučiausi lyg būčiau nuvažiavęs 30. Tie serpantinai važiuojant standartine vairo kolonėle labai išvargina ir reikalauja itin daug darbo rankomis, juoba automobilis visas svyruoja dėl žvyrinės pakabos. Dar viena įdomybė – kai kurių greičio ruožų vietose kur yra žiūrovų zonos, reikia sustoti ir „piešti saules” ar kitaip džiuginti žiūrovus, o už tai gauni papildomų taškų. Tik kaip jie ten tada konvertuojasi aš nežinau.
Kas tikrai nustebino, tai žmonių kiekis. Kelis mėnesius prieš ralį pastoviai žiūrėjau filmukus iš ankstesnių metų Rally Legends, tam, kad kuo geriau susipažinti su specifika. Tai mačiau, kad tikrai daug žmonių, bet, kad jų TIEK daug – neįsivaizdavau. Pilna žmonių su benzo pjūklais be grandinių kuriančių atmosferą, dalis žmonių degų skystį pila ant žemės ir pučia, kad liepsna užeitų ant kelio prieš atvažiuojant automobiliui. Ir šiaip pilna žmonių šalia ar ant pačio kelio, tai jei lyginant su Lietuva, pas mus viskas yra kokį šimtą kartų saugiau negu ten. Vieni žmonės tau atvažiuojant traukiasi nuo kelio, o kiti atvirkščiai kuo ilgiau stovi, kad kuo ilgiau į tave galėtų pasižiūrėti. Pavažiavęs čia turbūt truputį supratau ką jausdavo vairuotojai tais legendiniais B grupės laikais 🙂
Pergrupavimas du kartus buvo San Marine, rūmų kieme, tai visi buvo kviečiami į restoraną pasivaišinti, labai malonu ir gražu, bet žinoma už tą malonumą pats ir susimoki, kai startinis mokestis yra 1,600 Eu. Nors ralis organizuojamas jau eilę metų, su parkavimu pergrupavime labai blogai. Vienus stato vienoje aikštelėje, kitus kitoje, teisėjai bėgioja, rėkia viens ant kito spręsdami kur ką statyti.
Dar prieš ralį susipažinau su San Mariniečiu Giuseppe Macina, kuris pats važiuoja ralyje. Tai jis nemažai padėjo mums atsakydamas ar patardamas įvairiais su raliu susijusiais klausimais. Kai mes susitikome, aš jam nuvežiau lietuvišką šakotį dovanų, galvojau simboliškai lietuviškai pasveikinsiu. Jis taip pat buvo paruošęs dovanų – gražią dėžę su supakuotais vyno buteliais bei kolekciniais pašto ženklais. Šiaip pati atmosfera tikrai įspūdingai kaip ir automobilių parkas. Matėme dvi originaliais Lancia Delta S4. Automobilių grožis tai yra kažkas tokio. Pabuvus šiek tiek ten, įprasta Lancia Delta Integrale jau net nebeatrodo kažkuo išskirtinė, nes yra daug gražesnių / retesnių modelių kaip Lancia 037 ar kiti. Varvinti akis ten galima ilgai. Uždaras parkas San Marino stadione, kiekvienas turi savo numeriuką ir jokių grūsčių nėra. Finišavus ralį visi apsikabinėja, sveikina, o iki finišo arkos buvo apie pusantros valandos. Tai 90% dalyvių lankėsi palapinėse kur pilstomas alus ir vaišinosi. Alaus kiekiai ten dideli. Jei pas mus kas pamatytu, kad tik finišavus geri alų – gerai nebūtų, o ten labai normalus dalykas. Picos kepamos, alus pilstomas – ten viena didžiulė šventė 🙂
Pats ralis stipriai ištęstas, kad žiūrovai turėtų laiko apžiūrėti visus automobilius bei pabūti su lenktynininkais, tai turbūt dėl to daugelis greičio ruožų vyksta naktį. Galima sutikti tokius žmones kaip Ari Vatanen, F-1 lenktynininkus ir kitas automobilių sporto įžymybes. Manau, kad kiekvienas kuriam patinka ralis turi ten sudalyvauti kaip dalyvis arba bent jau kaip žiūrovas. Šis ralis tikrai vertas visų gerų žodžių, kurie yra sakomi apie jį.
Labai noriu padėkoti prisidėjusiems prie mano starto:
Classic Car loft
Donarta
Dažų bazė
Zestino Baltic
Reklama reklamai
[…] O.Knyšius / D.Ožiūnas – Rally Legend ’24 […]