K.Kairys / M.Kairys – Rally Chumatskyi Shlyah

Itin lietingas Ukrainos ralio sezono startas ir pasakojimas apie tai iš Karolio Kairio varpinės.

Vis aplankote Ukrainą. Kodėl būtent ši šalis?

Ukraina susižavėjome 2019 metais, kai aplankėme Rally Fortecya. Trasos, danga, atmosfera, viskas paliko labai gerą įspūdį. Taip pat Ukrainos ralio organizatorių pastangos prisitraukti daugiau dalyvių iš užsienio ir jų ypatingas dėmesys vis kviečia sugrįžti į šią šalį. Taip pat Ukrainos etapai užpildo tuos ilgus laukimo mėnesius, kai LARČ dar nesišviečia.

Kokia atmosfera tvyro Ukrainos ralių metu?

Sudalyvavę vos keletoje ralių Ukrainoje, susipažinome praktiškai su visais čempionato dalyviais. Visi labai draugiški ir paslaugūs. Žinoma kaip visur ir šioje ralio virtuvėje verda daug intrigų ir reikalų, bet mes kaip svečiai to beveik nejaučiame. Padidintas organizatorių dėmesys atperka visas klaidas ar nesklandumus viso ralio metu. Dalyviai visi draugiški, pasidaliname savo patirtimi apie mūsų varžybas, pasisemiame informacijos ir žinių iš Ukrainos ekipažų. Tokie informacijos mainai, yra neįkainojama patirtis, kurią gali kaupti tik kažkur keliaudamas ir dalyvaudamas varžybose.

Kuris iš trijų skirtingų etapų kuriuose dalyvavote Jums paliko didžiausią įspūdį?

Įspūdį paliko visi dalyvauti etapai, nes kiekvienas yra savotiškas ir nieko bendro neturintis su Lietuvos žvyrkeliais, prie ko mes esame įpratę. Fortecya žavi savo reljefu, gruntu ir nuostabiais vaizdais, Irshanske matėme daug labai greitų greičio ruožų, kur su Evo galima pasiekti maksimalų greitį. Taip pat labai specifinė smėlio danga. Khersone likome nustebinti ne tik mes, bet ir mūsų technikos vadas, kuris yra dalyvavęs net 12 Dakaro ralių. Darius pamatęs automobilį po pirmų važiavimų su ironija sakė „Čia ne su Dakaro smėliuku žaisti“. Trasos tikrai įdomios ir pats kompaktiškas varžybų formatas labai smagus, reikės čia suvažiuoti ralį ant sausos dangos.

Kaip sekėsi tvarkytis su purvo voniomis šį savaitgalį?

Padarėme didelę klaidą prieš ralį nepasiruošę tinkamų padangų. Planas buvo startuoti su Pirelli padangomis ir jei bus labai šlapia, jas pjaustyti. Testų dieną buvo sausa ir padangos dirbo tikrai gerai, neliko abejonių su kuo startuosime varžybose. Naktį prieš startą prasidėjo didelė liūtis, trasų būklė stipriai blogėjo, organizatoriai net nukėlė varžybų startą porai valandų. Pirmus greičio ruožus startavome su Pirelli ir supratome, kad tokios būklės trasoje su jais važiuoti neįmanoma… 14km greičio ruože teko stoti praleidinėti kitus varžovus, buvome 7 kartus išlėkę iš trasos, klimpome ir nejautėme jokio malonumo… Tai buvo išgyvenimas, o ne ralis. Finišavę 2 greičio ruožus, net pradėjome abejoti ar važiuosime toliau… Grįžę į serviso parką per 30 min turėjome susiveikti naujas padangas… Didelis dėkui Shapovalov Yuriy – Shumakov Liubomyr ekipažui, jie tiesiog paskolino mums savo 3 vienetus žieminių padangų. Į kitus greičio ruožus išvažiavome su 3 žieminėmis padangomis ir 1 Pirelli, pasijuto tikrai didelis skirtumas ir supratau, kad net tokioje košėje automobilis gali būti pakankamai neblogai valdomas… Aišku tai buvo stipriai dėvėtos padangos, bet sukibimas atsirado. Kol važiavome 4/5 greičio ruožus, komanda surado krosines padangas, vadinamus KX. Taip pat didelis dėkui Lobotskyi Ivan /Bishko Yuriy ekipažui, kad šias padangas perleido mums būtent ralio metu. Toks geranoriškumas ir pagalba tikrai prisideda prie noro vis grįžti į Ukrainos trasas. Paskutinius greičio ruožus lėkėme su KX’ais… tai buvo kažkas panašaus, kaip važiavimas žiema su dygliuotomis padangomis, po pirmųjų kilometrų apsipratau ir pradėjau spausti… Gaila, kad šį malonumą turėjome tik paskutiniuose greičio ruožuose.

Papasakokite kaip keičiasi važiavimo technika naudojant įprastas, žiemines ir krosines padangas?

Konkrečioje situacijoje, kai kelio danga buvo šlapias molis, mūsų įprasti naudojami pirelli tiesiog nedirbo, protektorius apsiveldavo moliu ir tuomet likdavo tik melstis, kad slystant iš kelio atsiremsime kažkur švelniai. Su žiemine padanga, jau atsirado automobilio valdomumas, bet kaip ir minėjau jų likutis buvo ~30%, tai konkrečios nuomonės apie žieminę padangą ant purvo neturiu. Krosinė padanga nors irgi nebuvo nauja dirbo labai gerai, galima buvo komfortiškai važiuoti. Kaip kalbėjome po lenktynių su kitais sportininkais, tai važiavimo stilius yra labai panašus į važiavimą žiemą.

Oro ir trasų salygos buvo viena pagrindinių temų ralio metu. Kaip Jums patiems tokios ekstremalios sąlygos?

Gavome labai daug patirties ne tik dalyvaujant, valdant automobilį ar skaitant stenogramą, bet ir pamoką kaip atsakingai reikia pasiruošti varžyboms. Ypač kalbant apie varžybas užsienyje, kur nesame susipažinę su kelio danga, leidžiamomis naudoti padangomis ir pan. Šis ralis nors ir kainavo mums daug nervų, bet tikrai vertiname taip kaip gerą pamoką ateičiai.

Kokie tolimesni planai kalbant apie startus užsienyje?

Nusprendėme dalyvauti Ukrainos ralio čempionate. Žadame važiuoti didžiają dalį Ukrainos etapų. Sekantis ralis jau beveik po mėnesio, tai Rally Galicija, kuris vyks Lvovo srityje. Gaila, kad daug Ukrainos ir Lietuvos čiampionatų etapų dubliuojasi, konkretaus plano neturime, bet neatmetu galimybės, kad aukosime Lietuviškus etapus, jei tai turės įtakos siekiamam rezultatui Ukrainoje, analogiškai aukosime ir Ukrainos ralio etapus.

Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:

Nuotraukos – Viktor Adjamsky, Aleksandra Mihailova