Pokalbis su Justu Simaška apie startą Europos ralio čempionate Lenkijoje
Ar ieškojote papildomų priemonių Ford Fiesta radiatoriaus apsaugojimui po „Rajd Podlaski“ metu iškilusių problemų?
Taip, gan paprastu, bet funkcionaliu sprendimu radiatorius dabar yra apsaugotas ir ateityje problemų neturėtų kilti
Rajd Polski turėjai pažįstamų priešininkų, kaip A.Sroka, G.Predko, T.Jocz, N.Loof. Ar domėjaisi kitais varžovais klasėje? Gal buvai numatęs kuriuos norėtum aplenkti?
Šiuos varžovus žinojau ir įsivaizdavau, kad A.Sroka važiuos panašius tempu į mūsų. Kitais oponentais specialiai nesidomėjau, nes nėra gerai nusiteikti kažką aplenkti. Tai psichologiškai apsunkina dalyvavimą bei gero tempo laikymą. Tad važiavau atakuojančiu rėžimu išlaikant savo tempą.
Po ralio sakei, kad žinai ties kuriomis vietomis reikia padirbėti, kad liptum lyderiams ant kulnų. Tai ko gi trūksta iki pergalės ERC etape?
Ko reikia norint lipti lyderiams ant kulnų – tikslaus atsakymo neturiu. Manau, kad lyderiai tiesiog važiuoja stabiliai ir be klaidų. Man šiame ralyje nepavyko suklijuoti nei vieno greičio ruožo, po kurio būčiau galėjęs sakyti, kad viskas pavyko taip kaip įsivaizdavau bei norėjau. Lyderiams panašu, kad tai pavyksta. Greičiausiai yra dar vietų, kuriose varžovai greitesni už mus.
Antros varžybos su Giedriumi Nomeika. Kaip Giedriui sekasi pakeisti brolį, kuris ilgą laiką sėdėjo šalia tavęs?
Važiavimas su broliu penkis metus tikrai duoda savo. Pasiekti tokio lygio komunikaciją per keletą varžybų su nauju šturmanu yra neįmanoma. Tačiau su lyg kiekvienomis varžybomis mūsų ekipažo su Giedriumi darbas vis gerėja ir tampa sklandesnis.
Palygink būsenas, kai reikia tiesiog ramiai atvažiuoti iki finišo pvz. „Rally Aukštatija ’21“ ir kai privalai spausti maksimumą, nes už tavęs visas būrys varžovų kuris menkiausiai progai pasitaikius iškarto atims poziciją, kaip kad „Rajd Polski“
Pati sunkiausia būsena yra galvoje turėti mintį, kad negaliu padaryti klaidų ir turi pravažiuoti maksimaliai. Geriausiai ir lengviausia važiuoti tada, kai tu negalvoji, ką tu turi padaryti, o tiesiog važiuoji, kaip sugebi geriausiai. Tik tokiose vietose, kur žinai, kad yra koks nors pavojus, duobė, klastingas šuolis – gali pasisaugoti, jeigu tau reikia tik atvažiuoti iki finišo. Visur kitur vis tiek turi laikyti tempą ir negalvoti, kad važiuosi lėčiau. Tiesiog taip yra psichologiškai lengviau ir tuomet gali koncentruotis į patį važiavimą. Taip pat nemaišo pašalinės mintys, tiesiog dirbi darbą maksimaliai susikaupęs.
Visi laukia tavo pasirodymo Liepojoje. Jeigu galimybės leistų, ko itin linkiu, kuriame ERC etape šįmet norėtum dar sudalyvauti?
Sunku pasakyti. Nesu susipažinęs nei su Čekijos, nei su Romos trasomis, bet pastaroji atrodo mažiau sudėtinga. Tai sakyčiau, kad būtų geriausia sudalyvauti Italijoje. Tačiau ten asfaltas, o jam reikia atskiro pasiruošimo, todėl čia labai atsargios svajonės.
Nuotraukos – Egidijus Babelis
