G.Ivanauskas / M.Buteikis – Rally Sarma ’24

Kalbiname Gediminą Ivanauską apie išvyką į šiaurės Latviją 🙂

Visų pirma – kaip praėjo Rally Sarma? Su kokiais tikslais ten važiavai?

Iš tiesų važiavome ten pasitreniruoti, nes latviški automobiliai yra visiškai koviniai. Mano bolidas yra su 2,5l varikliu, tai žinojome nuo pat pradžių, kad į prizines vietas turbūt nepretenduosim, bet 90 ralio kilometrų šalia Lietuvos, kurie būtų kaip nauja patirtis – manau visai neblogai. Buvo visai gerai pasitreniruoti ir įgyti daugiau patirties, nes prieš šį sezoną A lygoje noriu įgyti jos daugiau ir važiuoti greičiau. Su kiekvienu raliu manau, kad po truputį, po truputį greitėju, klaidų mažėja ir pagaliau atsirado koncentracija, ko pas mane trūko anksčiau. Tai yra labai svarbu.

Šio ralis pasižymėjo ypatinga specifika – ilgi, labai greiti bei techniški greičio ruožai, kompaktiškas formatas. Kaip su visu tuo pavyko susidoroti?

Vat va tie ilgi ruožai po penkioliką kilometrų man asmeniškai yra gerai. Aš esu šalininkas to, kad tu įvažiuoji į tą ruožą, įsigilini į jį, susikaupi ir važiuoji. Pernai metais „Vecpils” ralyje turėjau mažą klaidelę, kuri kainavo rezultatą dėl didžiulių gilių kelkraščių, į kuriuos nuleidus automobilį tu pats iš jų nebeišvažiuosi. Žinojau, kad čia panašūs kelkraščiai, kurie puikiai matėsi susirašyme, todėl labai susikoncentravau, kad jokiu būdu neišleisti automobilio į šoną. Tas formatas visai neblogas, vieną dieną mes viską susirašėme, antrą dieną važiavome – nieko blogo čia nematau, ilgi greičio ruožai man yra ok.

Kaip jautiesi su ralio automobiliu ant sniego / ledo? Kiek ankstesnė patirtis iš Drifto turi įtakos automobilio valdymui ant žiemiškos dangos?

Jaučiuosi tikrai neblogai, nes realiai nuo to ir pradėjau. Ralis tuo ir užkabino, kai pamėginau žiemos etapus ir visai puikiai ten automobilis važiuoja. Tai turbūt jau yra mano trečios varžybos ant sniego, tai gal visai taip ir nėra blogai. Rezultato kol kas negalėjau parodyti, nes klasė šiek tiek sudėtinga.

Viskas gan panašu į vasarą. Mane A.Kalėda (nors pats su J.Simaška drift’ina) mokino taip – kuo mažiau drift’o. Todėl drift’o elementų stengsiuosi panaudoti minimaliai. Vairo atsukimas bei gaudymas man sekasi visai neblogai. Nors esu gavęs pastabų dėl vairo paleidimo, tačiau aš sugebu tą vairą pagauti reikiamu momentu, tai man įvyksta automatiškai.

Antras startas su Marku. Ar naudinga šalia savęs turėti šturmaną, kuris be kitą ko dar ir labai greitas vairuotojas?

Štai čia istorija pati įdomiausia. Aš be galo gerbiu Marką ir žinau, kad jis žymiai greitesnis už mane, bet tas jaunuolis iš manęs šaipėsi 🙂 Jis sakė – aš čia ar ten būčiau greičiau suvažiavęs, tai buvo „demotyvatorius 3000” . Aš aišku turiu mažiau patirties ralyje ir save guodžiausi taip. Markas kartojo – „Spausk čia, čia neatleisk, laikyk” – buvo baisu, bet patirtis gera. Mes su Marku visai smagiai susidirbome ir jis sakė, jog jam patiko.

Tai jau antras išvažiavimas į Latviją. Ar pastebi, kad kas nors šios šalies ralio scenoje kitaip nei pas mus?

Pastebiu tai, kad pas juos kitoks gruntas, organizacija kitokia ir kelio danga skiriasi nuo mūsiškės. Latviai iš ties greiti. Kovoti galėjome daugiausiai dėl penktos vietos, nors iš šita vieta (7 iš 12) yra puse velnio. Nesijaučiu aš ralyje stiprus ir turbūt būtų optimistiška atvažiuoti su, sakykim, sąlyginai biudžetiniu automobiliu ir pakovoti su M’kėmis ir pan. Viso automobilio konfigūracija yra biudžetinė – Kupsto amortizatoriai, 2,5 variklis ir daug dalykų kuriuos reiktų patobulintų, kad tas automobilis būtų bent tolygus tiems kurie tikrai lekia. Juos vairuoja ir daugiau patirties turintys vairuotojai, tad daug faktorių ne mano naudai ir iš „šūdo vašką spaust” nėra visada lengva. Jeigu bent būčiau daugiau patyręs, gal bent būtų lengviau spaust. Pavyzdžiui J.Simaška su prastesniu automobiliu gali aplenkti daugelį greitesnių, nes jis iš savęs yra labai greitas, o man dar reikia padirbėti su savimi.

Tai jau trečias sezonas ralyje – ar ties pirmais startais tikėjaisi, kad ši disciplina taip įrauks? Ir kuom tai įtraukė tave?

Aš skaičiuoju, kad tai tik antras mano sezonas ralyje. Iš pradžių tik pasimėginau, praeitais metais suvažiavau pirmą sezoną ir šįmet bus antras.

Iš tiesų aš nesitikėjau, bet išbandęs ralį supratau, kad tai yra gera patirtis ir dėl to gaunu didelį „kaifą”, dėl to ralyje ir esu. Pats ralis yra artimas man. Aš labai stengiuosi nerizikuoti, nes visi žino iš drifto, kad esu ganėtinai aštrus vairuotojas. Tfu tfu tfu, didesnių avarijų neturėjau, realiai su Kamile Visagine kliudėme šieną. Dar su Marku turėjome išvažiavimą iš trasos, bet sugebėjau automobilį ištiesinti ir buvo išvengta didesnių gedimų.

Kur šiemet tave dar išvysime? Kokie sezono planai?

Tai va kolegos bei gerbiamieji, kadangi šiemet susiplanavau visą pilną ralio sezoną, tai galime pakalbėti apie puikų, fainą Porsche automobilį kurį dabar darau ir dedu daug vilčių bei svajonių į jį. Aš planuoju važiuoti su juo LARČ Historic klasėje. Ateinantis startas bus Visagine, iki kurio labai tikiuosi surinkti ir ištestuoti Porsche. Vilčių mažai, bet aš labai stengiuosi ir dirbu, kad jūs mane išvystumėte su visiškai nauju ralyje bei nestandartiniu Porsche 944 su trijų litrų jėgaine. Aš šiuo projektu labai smarkiai tikiu. Dabar man reikia patirties, treniruočių, dirbt su savimi. Esu realistas – galbūt nebūsiu pats greičiausias tarp dalyvių, bet tikrai pasistengsiu iš savo jėgų išpešti maksimaliai. Dėl šturmanų pasirinkimo, neretai tiesiog taip sukrenta situacijos, nes pavyzdžiui Vytis Paliukonis dabar išvykęs į Olandiją ir negalėjo žiemos etapuose sudalyvauti, kurie man yra gera patirtis. Stengiuosi bendrauti su tais vairuotojais, kurie yra mano važiavimo stiliaus – A.Kalėda tikrai važiuoja gan neblogai, M.Kutka iš ties yra labai greitas, o Markas augantis Lietuvos talentas. Šie trys pilotai, kurie buvo mano šturmanais – jie įdiegė nemenka filosofinį ir psichologinį pasirengimą. Anksčiau į susikaupimą galbūt nedėjau tiek daug akcento, bet dabar žinau, kad reikia maksimaliai susikaupti, kad viskas būtų maksimaliai gerai. Mes Sarmoje rezultatą palaidojome kai išvažiavome iš trasos ir netgi vieną tokį apsisukimą turėjome greičio ruože. Nuo tada, paskutiniuose trijuose greičio ruožuose atsipalaidavome ir video įraše galima girdėti, kad mes kažką šnekėjomės ir netgi juokavome tarp stenogramos įrašų. Ralis yra smagus dalykas ir aš automobilių sporte važiuoju tam, kad gerai praleisčiau laiką, nes aš kaifuoju būdamas už vairo. Kaifuoti ne visi sugeba, ir taip – būna momentų kai ir aš stresuoju, nes noriu rezultato, esu sau reiklus ir save kartais keikiu, o su Marku „Demotyvatoriumi 3000” buvo ir gerai, ir blogai 🙂 Mūsų patirtys nelygios ir kai kada nors pasieksiu jo lygį bus labai gerai, o tuo metu Markas bus dar aukščiau. Darbas ir patirtis, nes lėkti ir daryti stogus yra nesąmonė.

Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂