Ovidijaus pasakojimas iš jau antrą kart lankyto Lausitz Rallye Vokietijoje
Viskas prasidėjo nuo, kad prieš du ar tris mėnesius sulaukėme kvietimo iš organizatorių. Maždaug „Jūs dalyvavote Lausitz Rallye praeitais metais ir mes vėl norime jus matyti šįmet”. Pakalbinau vėl Marių Dainį bei Nerijų Kliokį. Pasikrovėme mūsų trijų automobilius ir išvažiavome trise. Buvo norinčių ir daugiau, bet dėl Vokietijos techninių reglamentų kitiems nepavyko. Mes tuo tarpu viską puikiai susiderinome, gavome puikų parkingą ir t.t.. Atrodė, kad viskas bus labai gerai. Bet…
4 Val ryto mes turime jau startuoti iš Kauno, o 23.00 vakaro gaunu žinutę iš Mariaus, kad visgi niekur nevažiuojam. Vokiečiai pranešė Mariui, kad neleidžia jam startuoti, nes nehomologuota/nesertifikuota mašina pas jį. Visgi buvo nuspręsta nenuleisti rankų ir išvažiuoti su mintimi šitą bėda išspręsti pakeliui. Gal praleis, o gal bent nulinuku leis važiuoti. Rytą susiskambinom su vokiečiais ir kelyje pradėjom pildyti homologacijos dokumentus. Visą tai pavyko.
Man asmeniškai Lausitz labai skyrėsi lyginant su praeitais metais. Susirašant greičio ruožus jaučiausi ne kaip važiuodamas antrą kart Lausitz’e, o antrą kartą Galiciją. Greičio ruožų būklė buvo žiauroka. Prieš ralį buvo daug lietaus, tai keliai buvo labai išmalti ir išdaužyti. Praeitais metais kelio kokybė buvo gerokai geresnė. Šįmet labai kentėjo mašinos ir buvo neramu ar atlaikys susirašymo automobilis, su kuriuo po to dar ir namo į Lietuvą teks grįžti. Patys keliai buvo vietomis pasikeitę, bet pagrinde tie patys. Pirma diena buvo identiška praeitiems metams. Nors ir keliai tie patys, keitėsi jų profilis. Vietomis buvo labai išmalta, kai kur šalikelės buvo apaugusios augmenija, nors praeitais metais ten buvo tuščia ir buvo galima drąsiai kirsti posūkius. Kadangi keliai yra šiluminės elektrinės teritorijoje, tai jie nėra dažnai naudojami. Plius kai kurios pernai važiuotos atkarpos buvo atnaujintos papildomu skaldos sluoksniu. Yra ir tokių mums neįprastų vietų, kur vienoje sankryžoje susikerta tas pats ruožas ir dalyviai tuo pačiu metu įveikia tą sankryžą, bet nesusikerta.
Tikslas buvo važiuoti atsargiai. Tas puikiai pavyko pirmame greičio ruože. Antras ruožas jau vyko naktį, o mums vis nepavyksta susireguliuoti šviesų teisingai. Nėra koncentruoto spindulio tiesiai, o ir pats šviesos srautas toli nenukeliauja. Tai teko važiuoti vis atleidžiant akceleratoriaus pedalą, nes antrasis ruožas yra labai miškingas ir siauras, faktiškai negali klaidų daryti. Arenoje gali išslysti ar pračiuožti sankryžą, o ten klaidos atveju 80%, kad jau kažkur nueisi, nes siaura. Labai daug sugedusių ar avarijas patyrusių automobilių šalikelėse matėme.
Grįžę į servisą labai nustebome pamatę, kad po dviejų greičio ruožų pirmi klasėje esame. Tarp vienuolikos varžovų klasėje, manėme, kad jei būsime kažkur per viduriuką – bus gerai. O konkurentai klasėje buvo stiprūs, tiek tie patys vokiečiai ar lenkai, bei norvegas su Volvo. Daugelis jų stiprūs vairuotojai.
Trečiame ir ketvirtame greičio ruože vėl kankino problemos su lempomis, tad važiavome labai atsargiai, juolab mūsų tikslas – finišas. Bet po dienos, mūsų akimis rezultatas buvo labai geras (32 bendroje / 2 klasėje).
Labai smagu, kad pačių lietuvių į ralį buvo atvažiavę nemažai. Taip pat daug palaikymo sulaukėme iš Lietuvos, žmonės sekė rezultatus, rašė žinutes. Labai smagu.
Antroji diena ir penktas greičio ruožas – pakankamai greitas su labai ilgomis tiesiosiomis, kurį tikrai normaliai pravažiavome. Tada šeštame – arenoje, pervažiavome per kelias dideles balas, aptraukė langus, nelabai ką ten išsivalėm, tai teko labai saugiai važiuoti link finišo. Servise pasiremontavome automobilį ir išvažiavome į septintą greičio ruožą. Jame likus turbūt nepilnam kilometrui iki finišo, išėjus iš dešinio posūkio bei jungiant trečią bėgį išgirdome, kad kažkas lūžo. Pirma mintis – pusašis. Bandant sustoti šalikelėje stabdžio pedalas nuėjo iki pat apačios, tuomet kilo mintis, kad lūžo amortizatorius ir nutraukė stabdžių šlangelę. Bet vėliau išlipus iš automobilio supratome, kad kažkur dingo ratas. O už gero šimto metrų, pamatėme vokietį, kuris mums atrideną tą mūsų pamestinuką. Tai įvyko dėl lūžusių smeigių.
Žinoma nuliūdome. Bet po dešimties minučių pro mus pravažiavo draugai N.Kliokys / E.Laurinavičius. Tik štai jiems nuvažiavus kokius 150 – 200 metrų išgirdome ne itin malonius garsus. Supratome, kad kažkas jiems atsitiko. Pajudėjome link tos vietos ir matėme, kad ir kiti žmonės bėga link ten. Faktas, kad kažkas įvyko. Mus pasitiko išverstos 7 pušys, tai supratome, kad mums problemų truputį mažiau negu draugų ekipažui. Smeigės kainuos pigiau negu naujas kėbulas. O avarija įvyko dėl eilinės duobės kelyje, kuri išmetė baltąjį lietuvių BMW tiesiai į miškus.
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
Nuotraukos – ME Pictures, GO-Sportografie, Simon Staudten, K&J Rallyefotos, Rallyebild.de
