Pokalbis su vienu perspektyviausių Lietuvoje šturmanu apie šiuos metus bei kitus dalykus
Metų pradžioje turėjai du Dakarus. Vienas pietuose – Saudo Arabijoje, kitas Suomijoje už poliaračio. Kas padeda tokių varžybų metu išlaikyti energiją ir susikaupimą?
Poilsis, poilsis, poilsis. Kartais jo labai trūksta, ypač WRC etapuose, kur daug susipažinimo su trasa kilometrų, kuriuos lydi daug valandų greičio ruožų analizės ir mažai miego. Dakare atrodo to poilsio šiek tiek daugiau iki tol, kol neprisidirbi pats reikalų kur nors vidury dykumos. Aišku, per dvi savaites ir ten pasijaučia tas energijos trūkumas galų gale.
Ką suvokei po šių metų ralyje?
Raliu domiuosi nuo vaikystės, tik į jį žiūrėjau šiek tiek kitaip. Galbūt netikslu sakyti, kad kitaip matau/suvokiu po šių metų, tai keitėsi po truputi stebint viską iš labai arti. Anksčiau labai sureikšminau vairavimą, juk iš šono mes tik tiek ir matom, ir nors jokiu būdu šios sudedamosios dalies nenuvertinu, dabar atrodo, kad to ralyje išmokti lengviausia (jei tai duota, aišku:) ). Dabar suprantu kiek ralyje svarbu mūsų psichinės savybės, vairuotojo gebėjimas tiksliai suprasti ir užsirašyti tai, kas mūsų laukia greičio ruože, kad kiekvienas posūkis būtų pravažiuojamas kaip įmanoma greičiau, vairuotojo pasitikėjimas savimi ir šturmanu, drąsa. Sunku nupasakoti kas vyksta automobilyje greičio ruože. Norint važiuoti greitai – neužtenka tik mokėti sukti vairą, reikia labai daug galvoti kaip tai daryti tiksliai ir 110% pasitikėti stenograma bei šalia važiuojančiu kolega.
Šiemet su Vladu pravažiavote galybę sportinių kilometrų. Ar stipriai patobulėjai kaip šturmanas? Jei taip – kuriose vietose?
Kilometrų daug, jie gerokai greitesni nei su R2 ir tikrai norėtųsi tikėti, kad ši patirtis materializavosi į tobulėjimą. Aš manau, kad patobulėjau, bet man gana sunku taip iš savo pusės tą tobulėjimą vertinti, buvo greičio ruožų, kuriuose trūko pasitikėjimo savimi, patirties, taip pat buvo greičio ruožų, kur atrodė, kad ta adaptacija prie didesnio tempo visai pavyko. Dirbsim dar daugiau, kad būtų geriau.
Ralio bendruomenė daug iš Jūsų tikėjosi šį sezoną. Ar jautėte spaudimą? Ar labiau patys save stūmėt į priekį?
Taip, tie gražūs lūkesčiai iš aplinkinių skambėjo beveik prieš kiekvieno ralio startą, man asmeniškai tai nelabai patiko, nežinau kaip Vladui, mes apie tai nekalbėjome, stengiausi nesureikšminti. Medalius užsikabinsim tada, kada būsim jų nusipelnę.
Kas tave palaiko ir stumia į priekį ralio disciplinoje? Tu pats, kolegos, šeima, draugai?
Visi aplink palaiko, domisi, kartais tuo gyvena ir tai tikrai padeda judėt į priekį, bet, labiausiai, turbūt, mes stumiame save patys. Ralis labai reiklus pastangoms ir sunkiam darbui, todėl trūkstant vidinės motyvacijos kiti niekur „nenustums“.
Kurios šalies ar regiono ralio čempionate norėtum sudalyvauti? Kodėl?
Jau kelis metus turiu svajonę sudalyvauti bent keliuose MERC (Middle East Rally Championship) etapuose, o konkrečiai – Jordan Rally ir Rally of Lebanon. Kažkokią nepaaiškinamą trauką turiu Artimųjų Rytų regionui, man patinka ten būti/keliauti, o ir ralio lygis kai kuriuose nacionaliniuose čempionatuose (pavyzdžiui Libane) yra gana aukštas, nors, tiesa, dabar šiek tiek „stagnuoja“ dėl ekonominių ir politinių problemų šalyje.
Šiaip laikau save ganėtinai smalsiu ir dažnai paskęstu EWRC statistikos platybėse beieškant informacijos apie Afrikos, Pietų ir Šiaurės Amerikos čempionatus, kurių etapuose taip pat norėčiau sudalyvauti.
Šįmet ragavai visko. Smėlio, akmenų, sniego, ledo, žvyro, šiek tiek asfalto. Kuri danga Tau arčiausiai širdies?
Visos dangos turi savo žavesio, bet bent jau kol kas – žvyro danga. Sniegas ir ledas dar šiek tiek „neprisijaukintas“, gal todėl mažiau patinka, bet žiemą padirbėsime tuo klausimu. Asfaltą kol kas sunku vertinti, o ir tų asfaltų skirtingų būną, pavyzdžiui Čekijos ar Ispanijos. Manau Ispanijos patiktų:)
Kuris šio sezono greičio ruožas paliko didžiausią įspūdį? Kodėl?
Iš sportinės pusės – paskutinysis Aukštaitijos ralio greičio ruožas, turbūt čia daug nereikia pasakoti:)
Na, o toks labiausiai akį traukiantis – Kaihuavaara iš WRC etapo Suomijoje žiemą. Įspūdingas kraštovaizdis ir greičio ruožo konfigūracija.
Kokio ilgio greičio ruožai Tau labiau prie širdies? Trumpi ar ilgi? Kuriuose jautiesi geriau?
Abiejuose jaučiuosi gerai, bet ilgi šiek tiek labiau prie širdies. Ypač, kai jaučiu, kad tempas geras ir abu dirbam kaip laikrodis.
Kuri akimirka ralio kontekste šiais metais buvo džiugiausia, o kuri liūdniausia?
Dar dabar pamenu tą jausmą, kai pirmą kartą su Vladu laimėjome greičio ruožą LARČ (galų gale visus keturis iš eilės)!
Na, o liūdniausia akimirka – mūsų pasitraukimas iš Rally Elektrėnai.
Kaip įvertintum Lietuvos ralio sezoną bendrai?
Nepakartojamas? Norėčiau tikėti, kad klystu ir kitais metais turėsim dar geresnį ir įdomesnį sezoną, bet už šiuos metus – vienas didelis ačiū organizatoriams ir jų personalui, savanoriams, teisėjams, žiūrovams, press ir dalyviams. Buvo nerealu būti viso to dalimi.
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
Nuotraukos – Pashazhukovpic, Honza Fronek, Alfonsas Rakauskas, Ramez k. Tamimi, MCH Photo
