Pokalbis su Vytautu Švedu apie išvyką į Latviją
Papasakok apie šį savaitgalį. Kaip sekėsi?
Ralis Latvijoje mūsų kalendoriuje atsirado labai netikėtai, po principinės ekipažo pozicijos skambiai pagarsėjusių, abejotinų LASF sprendimų atžvilgiu paskutinę paraiškų padavimo dieną, nusprendėme dar kartelį grįžti į Talsi. Kaip ir tikėtasi, be jokių testų atvažiuoti į lenktynes, ypač po 9 mėnesių pertraukos buvo misija ne iš lengvųjų, juolab, kad ir sąlygos nuo kepinančio karščio iki smarkios liūties, nepalengvino gyvenimo. Visgi po serviso zonos pradėjo vis labiau ir labiau patikti ir pojūčiai pradėjo grįžti, tad vietom galėjau pradėti mėgautis ir nustot kariauti su mašina. Tikiu, kad jau ateinančiose lenktynėse viskas kardinaliai pasikeis ir latviškas bagažas leis važiuoti gerokai greičiau nuo pradžių. Konservatyvi treniruočių tipo taktika pasiteisino, sunkiose sąlygose išvengėme klaidų ir parsivežėm 2-os vietos bliūdelį.
Po keleto metų pertraukos vėl startavai už Lietuvos ribų. Ar smagu grįžti į šiek tiek kitokią ralio virtuvę?
Grįžti į Talsi visada smagu, ypač kai su šiuo miesteliu sieja daug malonių prisiminimų nuo pirmų užsienio varžybų skonio iki visiems laikams iškovotos prestižinės čempionų taurės.
Ar lengva tiesiai iš kostiumo šokti į sportinį kombinezoną? Turiu omeny, kad prieš varžybas neturi treniruočių
Tokios avantiūros, kaip šį kart – po tokios ilgos pertraukos važiuoti iškart į lenktynes, dar neteko turėti. Patirties vairuojant Mitsubishi Lancer Evolution IX turiu be galo daug, visgi reikia bent 20-30km, kad galėčiau vėl grįžti į ritmą, jei tarp lenktynių tarpai nėra dideli, galima apsieiti ir be jokių testų, nes pojūtis lieka, bet dar kartelį perlipti iškart nuo dviračio prie sportinio automobilio vairo matyt, kad nesiryžčiau. Po ilgesnės pertraukos, reiktų bent minimalių testų pojūčiams atstatyti.
Kaip pati ralio atmosfera? Ar jaučiasi, kad ERC dabar po WRC sparnu?
ERC buvimas po WRC sparnu jaučiasi tikrai smarkiai nuo GPS „trackerių“ iki nesuvokiamo viešinimo masto, aplink zujančių lėktuvų ir sraigtasparnių, bei nuosekliai gyvai pateikiamų video reportažų. Tikiu, kad tai patrauks dar daugiau pajėgių lenktynininkų ir čempionatas taps dar įdomesnis.
Ar sulaukei dėmesio / klausimų iš brolių latvių dėl ukrainietiškų vėliavų ant galinių langų?
Ukrainos vėliavos ant mūsų su Žilvinu sportinio automobilio be abejo sulaukė tikrai daug dėmesio, tiek iš kolegų sportininkų, žiūrovų ir media atstovų. Solidarumo su kovojančia Tauta žinutė pasiekė adresatus ir esu tikras, kad nenuėjo veltui – gal primiršę prisiminė, nemąstantys galbūt pradėjo mąstyti, o fantasmagorinių istorijų kūrėjus galbūt tai padės sugražinti ant žemės. Esu tikras, kad mūsų sprendimas buvo teisingas ir džiaugiuosi, kad tą padarėme.
Kiek dviračių sportas kuriame esi itin aktyvus padeda tau ralio automobilyje?
Šiuo metu daug daugiau laiko skiriu nesusijusioms su raliu veikloms – dviračiams, bėgimui, plaukimui, žygiams, alpinizmui ir t.t. Net neabejoju, kad visi aktyvumai padeda vieni kitiems ir tokiu būdų būnu pasiruošęs bet kokiems artėjantiems įdomiems iššūkiams. Vienaip ar kitaip lenktynėse širdelė dar suvirpa, tad panašu, kad visai pamiršti ralį lengva nebus...
Ar dar planuoji šįmet išlėkti su sportiniu automobiliu už Lietuvos ribų?
Šiemet mūsų planai pasikoregavo gana netikėtai, tad tiksliai lenktynes kuriose dalyvausime įvardinti sunkoka. Pirmas startas Lietuvoje – Viekšnių ralis, visgi Lietuvos čempionate, kaip ir minėjau anksčiau, dalyvauti neketiname.
Nuotraukos – Edgars Leonovs, Dace Janova
