Savaitė #36 – Rally Elektrėnai ’22

Priešpasuktinio Lietuvos ralio čempionato etapo Elektrėnuose apžvalga

Atrodytų gi visai neseniai ties kiekviena proga lėkdavai plautis prikepusį prakaitą bei Rokiškio krašto dulkes. Buvo karšta ir dulkėta. Nukritus keletui dešimčių kalendoriaus lapelių liko tik dulkės, kurios tamsiame Rugsėjo vakare dėliojo taškus, sprendė titulus, lankstė skardas. Kad ir kiek atsimerkus ar prisimerkus, daugeliui vaizdas penktadienio naktį buvo vienodas – prieš akis stojo galingai halogenų ar LED’ų apšviesta dulkių siena.

Šįmet ralio organizatoriai sudėjo esminius ralio taškus į varžybų startą bei finišą. Du įspūdingiausi ralio greičio ruožai pradėjo ir užbaigė ralį. Palakstę Elektrėnų gatvėmis bei parodę savo slalomo, drifto bei kitas technikas, sportininkai nudardėjo atgal į serviso zoną, o ne į uždarą parką. Vakaras šį kartą asfaltu nesibaigė. Dalyvių laukė dar geras ketvirtis ralio kilometražo, kuris driekėsi ties legendinėmis Ūbiškėmis bei Beižionimis. Žinant šio greičio ruožo stiprumą, įspūdingumą bei pridėjus nakties koeficientą – tai turėjo būti daug ką sprendžianti ralio pradžia. Ralio vinis. Ir tokia ji buvo. Dominykas Butvilas greičio ruože gale besivejant nulinuką, startavusį gerokai anksčiau, turbūt suprato kas darosi už jo galinio spoilerio ir į ką atsitrenks kas minutę už jo lekiantys konkurentai. Po greičio ruožo sugulę rezultatai panašėjo labiau į burtų traukimo ceremoniją nei į dalyvių greitį atspindinčias skaičių lenteles. Ūbiškių, nakties bei dulkių magija suveikė. Tik to kartoti dar kartelį jau nebenorėjo niekas. Trečiasis greičio ruožas buvo atšauktas, rezultatai palikti ramybėje, o istorijos apie tai kaip posūkiai „atsirasdavo” tik jau nuvažiavus nuo kelio ar pataikius į krūmus persikėlė į šeštadienį.

Šeštadienis išaušo toks pats šaltas ir dulkėtas. Visa laimė, kad ir vėjas šį kartą teikėsi pasirodyti, tas dulkes sklaidydamas po Elektrėnų apylinkių gražiuosius tyrus. Dalyvių laukė dar aštuoni greičio ruožai, trumpesni ir ilgesni, su dvejomis serviso zonomis ir 15 km ilgio „Power stage”, kuris savyje slėpė legendinius tramplynus, itin ypatingus siaurus keliukus bei klastingą miško sekciją, kurioje varžybos galėjo baigtis ne vienam ekipažui.

Dominykas Butvilas naktį užsitarnavęs itin didžiulę persvarą važiavo aštriai, greitai, gražiai ir puikiame stiliuje pasiėmė eilinę pergalę šiame sezone. Kadangi naktis itin smarkiai sugadino pagrindinio konkurento Vlado Jurkevičiaus padėtį rezultatų lentelėse, o ją atsikovoti trukdė likusias podiumo pozicijas užėmę ne ką lėtesni sportininkai – Dominykui šalia pergalės ralyje, į kišenę įkrito ir Lietuvos ralio čempiono titulas. Lygiai prieš metus būtent Elektrėnuose prasidėjęs Dominyko Butvilo renesansas užsibaigė toje pačioje vietoje – su puodyne rankose. Su tuo jį ir sveikiname. Kad ir su kuo greičio ruožuose bekalbėtum – visiems vilniečio greitis bei stabilumas kėlė pagarbą. Kol čempionas važiavo tikslo link, dėl antro podiumo laiptelio stumdėsi neįprasta pora – Škoda Fabia R5 galutinai įvaldęs Giedrius Notkus ir Justas Tamašauskas. Pamenat, kai Vladas Jurkevičius itin laisvai jautėsi 2020m. Around 7 Lakes ralyje su nauju automobiliu? Tai iš šono lygiai taip pat atrodė ir Justas Tamašauskas, savo „M’Braškę” iškeitęs į Škoda Fabia Rally2 Evo, beje tą pačią kurią Vladas vairavo Rokiškyje. Visą šeštadienį Giedrius po truputį mažino atstumą iki Justo ir galų gale devintame greičio ruože rokiruotė įvyko. Tiesa neilgam – priešpaskutiniame ruože Justas vėl šoktelėjo atgal į antrą vietą. Pusė sekundės – tiek skyrė šiuos du vyrus. Šiek tiek simbolikos – realiai 9/11 greičio ruožas išsprendė galutinį šios poros rezultatą. Abiejuose važiavimuose Giedrius buvo greitesnis, taip paskutiniuose kilometruose išplėšęs antrą vietą iš Justo. Drįstu teigti, tai įvyko dėl to, kad „Štukėje” Giedrius vairavo Porsche 911… Kad ir kaip ten bebūtų, be galo smagu dėl abiejų pasiekto rezultato. Giedrius pagaliau pašalino šiokį tokį prakeikimą ir jau pastoviai rodo ralio lyderių greitį, o Justas labai sėkmingai padarė tą žingsnį, apie kurį daugelis ralio fanų svajoja jau seniai. Kad ir kaip visi mylime „M’Braškę”, bet Justą matyti su Rally2 technika yra kažkas tokio. Labai tikiuosi, kad žvaigždės ir reikalai susidėlios taip, kad Elektrėnuose matyta kova kartosis ir kituose Lietuvos žvyrkeliuose. Tuo tarpu Vladas Jurkevičius deja liko tik ketvirtas, kuriam po penktadienio dulkių šou teko ieškoti ne greičio, o motyvacijos rezervų.

Vytautas Švedas, kuriam naktis irgi prikrėtė šunybių gana greitai susigrąžino pozicijas Mitsubishi bendruomenėje. Jam pirštinę metė prie Mitsubishi vairo save atrandantis Marius Vėgėlė, varžybų šeimininkas Ramūnas Čapkauskas, vietinius vingius mintinai žinantis Eugenijus Sladkevičius, bei Karolis Kairys. Visgi daugkartinio čempiono niekas nepavijo, o ralio finale įdomesnė kova įsiplieskė tarp Ramūno Čapkausko bei Eugenijaus Sladkevičiaus. Greičio prasme Eugenijus galbūt ir buvo greitesnis, bet net dar didesnio tempo paieškos ralio viduryje baigėsi pasibaigusiu keliu ir prarastomis sekundėmis. Tas sekundes atkovojus, kova turėjo spręstis paskutiniame greičio ruože, nes margai žalią Lancer Evolution ir raudoną Mirage skyrė nepilna sekundė. O šią kovą netikėtai išsprendė jau kaip namie važiuojantys lenkai R.Kocik / S.Wach. Po kūlverstuko atsiradęs gedimas stipriai sulėtino lenkų Ford Fiesta Rally2 į kurios užpakalį paskutinio ruožo viduryje „atsimušė” E.Sladkevičius. Lenkimas įvyko, tačiau tai kainavo pralaimėtą poziciją R.Čapkauskui. Visa ši pastraipa turbūt būtų susidėliojusi visai kitaip, jei ne Giedriaus Firanto avarija pirmame šeštadienio greičio ruože. Greitis, tiesi vieta, griovys ir stiprokas kūlverstis po kurio pečiais traukiojo tiek ekipažas, tiek į įvykio vietą atbėgę žiūrovai. Puskilometriu toliau per daug drąsos savyje atradęs ir posūkyje netilpęs Pawel Vazny laukuose susirado akmenį, kuris sulaužė priekinę Ford Fiesta R5 šakę. Vietiniai greitai pristatė lenkų ekipažui po skardinę „Kalnapilio”, kad pasitraukimas iš varžybų nebūtų toks sausas…

Kalbant apie dviem ratais varomus automobilius, galima pasakyti, kad ir vėl greičiausias buvo Rokas Steponavičius, šalia savęs pasisodinęs praeitais metais Ford Fiesta R2 vairavusį Karolį Gedgaudą. Tiesa, buvo šansų, kad Roko trajektorijos būtų buvę gerokai kitokios, jei iš pradžių startiniuose sąrašuose pasirodęs Citroen C3 Rally2 būtų virtęs realybe. Deja taip nenutiko. Užtat nutiko kitas dalykas, apie kurį jau net nesmagu tiek kartų rašyti. Taip taip, dulkės. 2WD įskaita po penktadienio atrodė, sakykim, itin keistai. Pirmas tris vietas buvo okupavę BMW Cup dalyviai, kurių lyderis Aurimas Buteikis čiut ne minute lyderiavo prieš kur kas rimtesnes širdis BMW kėbuluose turinčius R.Steponavičių, M.Jurgaitį ar N.Radišauską. Tačiau šeštadienį tokių stebuklų jau nebuvo. Iš kovos krito tik M.Jurgaitis, tačiau kiti du M3 klano atstovai kiekviename ruože karpė sekundes nuo mažųjų brolių. Nedas Radišauskas tik paskutiniame ruože suvalgė Aurimo persvarą ir finišavo antras 2WD klasėje. Gaudyti Aurimą Buteikį buvo nusiteikęs ir Kajus Samsonas, ypač po Aurimo ekstremalaus suktuko miške. Status quo visgi išliko, Aurimas liko trečias 2WD įskaitoje bei pirmas BMW Cup, o už jo rikiavosi Kajus Samsonas su Mariumi Žiukeliu. Pastarojo paskutiniame greičio ruože vos nepagavo Vytautas Kaziukonis, devintame greičio ruože prieš šio teksto autoriaus objektyvą vos neatguldęs savojo BMW miške. Verta paminėti jaunojo Manto Pupiaus pasirodymą – Nordis projekto dalyvis puikiu važiavimu pasiekė 5 vietą klasėje.

Nuostabiais Elektrėnų greičio ruožais lakstė taip pat ir Ralio sprinto atstovai. Nakties nuotykių bei galimybės papaišyti saulučių Elektrėnų gatvėse jie negavo, tačiau organizatoriai pasistengė, kad antrajai ralio piramidės pakopai būtų kuo paprasčiau čia startuoti, patiriant kuo mažiau sąnaudų. Tiesa, tokiose varžybose įprastai būdavusio tarpo tarp LARČ ir LARSČ dalyvių šį kartą nebuvo, dėl ko Sprinto lyderiai pagaudavo paskutiniuosius LARČ dalyvius. Sprinte pergalę pelnė po ilgos ilgos pertraukos šiais metais sugrįžęs Mindaugas Grikienis su raudona Subaru Impreza. Antras liko Irmantas Buivydas su Ford Fiesta R2, kuri šiais metais ožiuojasi gerokai daugiau, nei tai leistina gamykliniai automobiliui. Julius Aukštuolis su BMW atvažiavo trečias. Elektrėnuose buvo pasigesta latvio Mareks Švarcs-Švampāns, kurio valdoma atmosferinė Subaru nesunkiai įsiveltų į LARČ Mitsubishių kovą.

Tokie tie Elektrėnai. Visuomet vienodai geri, bet visuomet įnešantys kažkokį tik jiems būdingą prieskonį į įvykių tėkmę, kuri šįmet kaip niekad buvo įdomi. Taip, gaila, kad didžioji dalis ralio išsisprendė jau per pirmą dieną ir tie sprendimai buvo ne visada dalyvių galioje, bet būtent dėl to ši disciplina yra taip mylima ir kelia tokį žavesį. Čia magijos labai daug. Čia kiekvieną minutę ar sekundę sąlygos gali pasikeisti vienus įtakodamos labai stipriai, tuo tarpu kitų nepaliesdamos visai. Ir ne visada tai yra teisinga, užtat labai intriguoja. Ačiū Ramūnui ir jo komandai. Buvo puikus ralis. Ir sveikatos patyrusiems avarijas.

Prisidėti prie tolimesnių Ralio savaitės įrašų galite tapę rėmėjais Contribee platformoje ar paaukoję per Paypal:

Nuotraukos – Vilius Šaltenis, Vytautas Pilkauskas