Rokas Steponavičius su Dovydu Ketvirčiu tęsia savo pasiruošimą 2025 LARČ sezonui pietuose. Šį kartą jie aplankė Rallye Casinos do Algarve Portugalijoje. Pokalbis su Roku 🙂
Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂
Kaip pavyko per tokį trumpą laiką susisukti ir pasiruošti varžyboms Algarvėje?
Lorcos ralyje neapgadinome automobilio, todėl papildomų darbų apart kaip visko pasitikrinimas nebuvo. Brolis Lukas per kelias dienas „Speed Factory Racing” dirbtuvėse nuodugniai peržiūrėjo automobilį. Pakeitėme galinės blokiruotės įvaržą, susimontavome padangas ir buvome pasiruošę raliui Portugalijoje.
Ispanijos ralį bei jo kultūrą jau kažkiek pažinojote, o kokių naujų iššūkių ar įdomybių pasiūlė Portugalija?
Iš esmės nieko labai skirtingo, tėtis ir Ernesta buvo viskuo pasidomėję iš anksto, tai papildomų dalykų, kaip kitokie GPS įrangos montavimo laikikliai ir antenos nebuvo.
Portugalijoje susirašymas leidžiamas nelimituotą skaičių, bet mes atvykome tik trečiadienio vakarą, tai susirašymo turėjome tik ketvirtadienį. Greičio ruožus spėjome pravažiuoti tik po 2 kartus, tai sakyčiau neturėjome to privalumo, kaip kiti, kurie tai darė kelias dienas, bet dėl to nenusiminėme, nes mums šiuo metu svarbūs pažintiniai kilometrai.
Šiame ralyje miesto greičio ruožai yra ne įskaitiniai, jie važiuojami „Show“ formatu, dėl žmonių, bet jeigu užtrunki greičio ruože ilgiau nei 3 minutes, gauni baudų.
Kokie greičio ruožai laukė Algarvėje ir kaip pavyko priderinti automobilį prie jų?
Gavome šiek tiek informacijos iš „Hyundai Motorsport“ inžinierių, bei po Lorcos ralio ir patys pradedame perkasti automobilį.
Greičio ruožai čia kieti, bet turi labai daug aštrių akmenų (išbandėme jų aštrumą susirašymo metu, teko apsilankyti padangų servise, bet nebuvome pirmieji). Pakilimai į kalną ir nusileidimai, buvo ir tokių vadinamų „flow“ atkarpų, kraštovaizdžiai gražūs. Su Dovydu po susirašymo dar juokavome, kad Lietuvos fanai kai renkasi vietas, sako va gera „sviaskė” – posūkių kombinacija, o čia iš esmės kur žiūrėsi visur bus „sviaskės“ 😉
Pirmą dieną tempas buvo įspūdingas, o antrojoje atsilikimas nuo lyderių padidėjo. Kas nutiko?
Mes ir patys nustebome, bet dar daugiau nustebo ir kiti dalyviai. Gavome daug dėmesio, daug kas aptarinėjo, kas čia tie „Lituanos“. Iš esmės neforsavome, važiavome su protu. Antrame greičio ruože padariau klaidą sankryžiniame posūkyje – nulėkiau tiesiai, tad teko išpiešti saulutę. Padėjome šiek tiek laiko ten, nors prieš tą ruožą gavau iš tėčio žinutę su video medžiaga, kad yra tokia vieta, kur keli ekipažai padarė klaidą, nes ji tokia akla – po didesnio greičio, stabdymas į aštrų posūkį. Peržiūrėjome su Dovydu stenogramą, užsiakcentavome tą vietą, Dovis viską suskaitė puikiai, bet vis tiek kažkaip sugebėjau praklausyti. Na nieko, būna…
Antrą ralio dieną, pirmą greičio ruožą pradėjome atsargiau, nes daug akmenų, vežėmės net 2 atsarginius ratus. Kelias toks su pakilimais ir nusileidimais nuo kalno, jau greičio ruože jaučiau, kad važiuojame per daug atsargiai, bet dar sunku kartais perkasti tuos kalnų keliukus ir kaip generuoti greitį ypač nusileidinėjant nuo kalno.
Antrą šeštadienio greičio ruožą pradėjome tikrai greičiau, bet viename iš posūkių nuo kalno padariau klaidą – pabėgo automobilio galas ir to pasekoje kliudėme šlaitą priekiu bei įstrigome. Užgaišome laiko kol išvažiavome, nes labai maža amplitude galėjome pajudėti pirmyn ir atgal.
Likusius greičio ruožus važiavome apgadintu automobiliu, o blogiausia, kad neturėjome stabdžių aušinimo ir kažkuriuose greičio ruožuose perkaisdavo stabdžiai. Dėl to pedalas suminkštėdavo, kas nedavė pasitikėjimo.
Serviso metu pažiūrėjome, kad po smūgio apgadinta apsauga ir kitos smulkios detalės, tai nusprendėme nebetęsti varžybų ir pasaugoti automobilį.
Kaip sekėsi pritaikyti vairavimo stilių prie ilgesnės automobilio bazės?
Netgi sakyčiau pradeda patikti. Pradžioje šito labiausiai bijojau, nes galvojau, kad nebus gero pasukamumo, bet dabar aišku, kad automobilis dėl tos bazės netgi stabilesnis greituose posūkiuose.
Trys dalykai nustebinę apie naujame automobilyje po šių dviejų varžybų
Variklio charakteristika – kai tinkamai ją išnaudoji.
Didesnė pakabos eiga – tai tikrai jaučiasi važiuojant šituose kraštuose.
Tam tikrų elektronikos prietaisų valdymo ergonomika.
Ko Lietuvos ralis galėtų pasimokyti iš Ispanijos bei Portugalijos?
Aš manau, kad mūsų organizatoriai tikrai aukšto lygio ir organizuoja puikius ralius, tai nėra ką mums per daug ir mokytis. Gal reikėtų tik pagalvoti apie administracinę komisiją, nes čia jiems prieš ralį susiunti skanuotus dokumentus (licenciją, teises, automobilio techninį pasą ir kitką). Atėjus į administracinę komisiją tiesiog padedi parašą ir gauni maišiuką, viskas vyksta tiesiog greičiau ir nereikia nieko papildomai neštis.
Kas dabar laukia komandos?
Automobilio išsiuntimas atgal į Lietuvą.
Susiinspektavimas padarytos žalos, detalių užsakymas.
Paskutinio „jokerio“ instaliavimas, kuris tik nesenai buvo užhomologuotas ir prieinamas.
Kitų blokiruotės kampų (Ramps) instaliavimas, na ir aišku testai, testai ir dar kartą testai 😉
Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂
