Keletas akcentų apie praėjusį Biorina Winter Rally Rokiškis 2025 🙂
Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂
Žiema, žiema… Ateik į kiemą…
Turbūt ne vienas iš jūsų buvo visiškai praradę viltį šiemet išvysti žieminį ralį Lietuvoje. Visgi stebuklas įvyko ir turėjome malonumą bei džiaugsmą būdami Rokiškio ralio žiemos šventėje. Tai visų pirma reiktų padėkoti Jurijui bei Rokiškio savivaldybei, jog kantrybės bei užsispyrimo jiems užteko. Gaila, jog neužsipildė visas maksimaliai galimas dalyvių kanalas, tačiau reikia džiaugtis, jog vis tiek ne taip ir mažai ekipažų atvyko patrešti kelius sportiniais dygliais. Tai tiesiog. Didelis ačiū visiems, kurių dėka viskas įvyko.
Sprinto renesansas
Pagal šio ralio startinį sąrašą, jūs galite turėti visai pagrįstą abejonę šios pastraipos pavadinimu. Nepaisant to, kad žieminiam etapui skiriamas 1.2 taškų koeficientas, Sprinto dalyvių sugūžėjo ne tiek ir daug. Bet viskas dar prieš akis. Pagal dabartines žinias, vasariniuose etapuose Sprinto dalyvių turėtų padaugėti pastebimai, nes toli gražu ne visi spėjo pasiruošti, o kas galbūt spėjo, negalėjo į Rokiškį atvykti dėl tris kart pasikeitusios datos. Tad dalyvių užteks, o svarbiausia jau turėjome progą pamatyti keletą jų atėjusių iš Mini ralio. Į ketvertuką iškarto šovė Julius Masonas, iš karto už jo su buvusia D.Gezevičiaus „bombike” V.Karalius, bei netoliese sukinėjosi ir M.Dilys. Tai visas tikrai pagausėjęs Sprinto būrelis turės galimybę dalyvauti 5 unikaliuose nuo LARČ etapuose ir tik Rokiškyje ragaus A-lygos duonos. Plius du nauji etapai. Kitas smagus dalykas – pas Sprinto vairuotojus atsiradę pagalbininkai. Greituolis E.Kucka stenogramą skaitė V.Karaliui, o Emilio BMW Cup bendraklasis Markas gerokai padėjo Juliui Masonui jo pirmame žieminiame ralyje. Negana to, šalia M.Patėjūno sėdėjo D. Gezevičius. Sekite šį čempionatą, įsitraukite į jį. Manyčiau šie metai bus tie, kurie padės itin rimtus pagrindus šio čempionato iškilimui iš šešėlio, kuriame sprintas buvo per ilgai.
Sprinto kovos
Klausimas – „kas laimės Sprintą” turėjo bent keletą galimų atsakymų. Grėsmingai atrodė Mindaugas Grikienis, visiems gerai žinomas veterano Arūno Vaičiūno greitis, na ir trečias Subaru trijulės ekipažas Arūnas Černius taip pat buvo tarp kandidatų. Sprinto senbuviai nebuvo visiškai ramūs, nes į Rokiškį atvyko greitas Aurimas Buteikis su greitu BMW MKR, o ir iš naujokų nežinia ko buvo galima tikėtis. J.Masonui patirties dar tikrai trūksta, bet vien automobilis vienareikšmiškai pas jį greičiausias, o ir Vilmantas Karalius atsivežė itin samgų Honda Civic.
Na ir kas gi nutiko? Kaip Pilypas iš kanapių pirmąjį GR išlošė Lietuvoje niekam negirdėtas jaunas latviukas Karlis Dzenitis. Tiesa vos antrą rimtą ralį važiuojančiam vaikinukui laimėjus pirmą GR, jo lyderystė pasibaigė vienam iš ratų susitikus vietinius ne itin draugiškus rastus. Tada viskas grįžo į vietas ir dėl pergalės Sprinto įskaitoje varžėsi su Mindaugas Grikienis su Arūnu Vaičiūnu. Po truputį kiek senesnis Subaru Impreza modelis pabėgo į priekį, o štai Arūną pradėjo gaudyti Aurimas Buteikis. Kad ir kaip Aurimas dievagojosi, kad neturi padangų ir niekur bei su nieko jis nekovoja, tačiau po serviso vykusiame penktajame greičio ruože ukmergiškis ne kukliai vos ne po dvi sekundes kilometre vežė savo konkurentams ir kaip mat šoktelėjo į pirmą vietą. Iš ten jo jau niekas nebepartraukė – nesutrukdė nė 10 sekundžių baudos už falšstartą. Mindaugas visą laiką laikėsi arti ir kirtus ralio finišo liniją laikrodžiai rodė jog iki Aurimo jam trūko apie 7 sekundžių. Tuo tarpu Arūnas Vaičiūnas kiek nutolo nuo tos kovos ir atsiliko apie 40 sekundžių. Kiek netikėta intriga atsirado tarp dviejų Sprinto debiutantų – Juliaus Masono bei Vilmanto Karaliaus. Julius ralio antroje pusėje išlaikė daugiau mažiau saugų atstumą nuo Vilmanto, tačiau šis padedamas Emilio Kuckos kuo toliau, tuo važiavo smagiau. Paskutiniame, naktį vykusiame greičio ruože, Vilmantas „užvežė” 18 sekundžių. Turbūt buvo truputį apmaudu, nes iki Juliaus ketvirtos pozicijos buvo telikę 0,62s. Verta paminėti Vilmanto progresą. Iš pradžių ramiai pradėjęs varžybas su raudonuoju Honda Civic, Vilmantas kiekvieną greičio ruožą vis greitėjo ir galų savo greičiu jau beveik siekė Top3 tempą. Ir šiaip įvairių mikrodvikovų netruko nepaisant ne itin gausaus dalyvių kiekio. Per paskutinius devynis kilometrus naktyje pasikeitė net 7 pozicijos.
Verta susimąstyti
Kažkaip visas mūsų regionas yra patekęs į keistą laiko liniją, kurioje ramių ralio varžybų labai sumažėję. Pernai Utenos įvykis, šiemet Alūksnėje patirta baisoka ir pakankamai laimingai pasibaigusi estų ekipažo avarija, tuomet vairuotojo mirtis Suomijoje vykusiame Toivakka ralyje, vėliau Sarmoje M.Kenavs ekipažo incidentas su ne vienu lūžusiu kaulu ir tada galiausiai Mariaus Račkaičio dvikova su kelmu. Netgi tuo pačiu metu vykusioje Otepoje buvo ne vienas „Red Flag”. Tad labai labai laiku yra imtasi privalomos dalyvių saugumo briefingo idėjos. Tos papildomos žinios realiai kažkuriuo metu gali išgelbėti sveikatas, o galbūt ir gyvybes. Turbūt kiekvienas pažiūrėjęs į save rastumėm vietų, kur galėtumėme labiau pasigilinti į saugumo principus bei taisykles. Ir nuo to visiems aplinkiniams būtų tik geriau. Ir saugiau.
Ir kaip gi be svečių
Kai Sprinto čempionato etapas turi savo nuosavą etapą, nutinka taip, kad nemažai prožektorių šviesų sugeria į ralius atvažiavę svečiai. Iš sprinto pusės žiūrint – nelabai teisinga, bet kitą vertus dideli vardai ir geri automobiliai surenka taip reikiamą dėmesį bei susidomėjimą, kuris gyvybiškai svarbus varžybų organizatoriams dėl begalės priežasčių. Tai kaip palaikyti tinkamą balansą mes su laiku pabandysime išsiaiškinti, tačiau na negali nekalbėti apie tokius svečius kaip V.Jurkevičius ar J.Simaška. Ir tokius žmones turėti varžybose yra nuostabu, nes jų įžvalgos, atsinešama darbo kultūra bei kitos smulkios, bet svarbios detalės turi tiesioginę įtaką ir tiems patiems Sprinto dalyviams. Pasiklausykite Vlado ar Justo interviu bei komentarų – ten didžiuliai nemokami išminties klodai. Šituos du greituolius buvo įdomu stebėti, bet galbūt net dar labiau kvapą gniaužė A.Kvedaro bei M.Bartkuvėno kova. Tai, kaip lėkė tie du Rally4 automobiliai, kurių Lietuvoje daugėja geometrine progresija, yra verta atskiro paminėjimo. Įdomu tai, kad tiek Aras, tiek Mantas turėjo nemažai galvos skausmo prieš varžybas ir varžybų metu, bet tai nesutrukdė jiems abiems belstis į bendros įskaitos penketuką. Tie automobiliai su greitais vairuotojais yra tikras saldainiukas, kurį pasigardžiuodami ragausi LARČ’o metu vyksiančiame Lithuanian Rally4 Trophy. Bendraminčių būryje A.Kvedarą išrinkome „driver of the rally”, nepaisant jį sustabdžiusios klaidos. Žiemos karaliumi galime išrinkti Paulių Beniušį, kuris Rokiškyje atrodė puikiai. Visgi trečia lenktynė šiemet. Trikovė tarp Notkaus, Radišausko bei Samsono pasibaigė pasarojo puikia devinta vieta bendroje įskaitoje. Kajus su Maja savo stabilumu galėjo būti pavyzdys daugeliui. Giedriui Notkui, BMW pirmakursiui, iki raudonojo BMW pritrūko apie 20 sekundžių.
Nuotraukos – Eligijus Ponyčius (Shoot2Pic)
Interviu su Mikolaj Kempa apie debiutą su MV Sport automobiliu 🙂
Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂
