Prieš pradėdamas pačio ralio apžvalgėlę, aš Jus kviečiu šiek tiek sugrįžti laiku atgal. Ta prasme į tuos Sausio / Vasario mėnesius šiais metais, kai po Dakaro bene vienintelis pozityvus dalykas buvo per WRC+(!!!) stebėti besipildančią ir išsipildžiusią D.Jociaus svajonę. Žiemai pasiėmus biuletenį, atšaukti raliai tapo kasdienybe, o viltis bent kur nors išlįsti pavasarį ar apskritai šiais metais sėkmingai naikino ponas karantinas ir paskui jį sekusios pasėkmės. Realiai buvo liūdna, ar ne?
Ir štai dabar sugrįžkime į šią dieną. Dieną, suprantant, kad per ne pilnus keturis mėnesius įvairiausiomis prasmėmis atsičiuhinom, prasitestavom ir pravažiavom likusius keturis čempionato etapus. Etapus, kuriuose dalyvių nors vežimu vežk(taip pat ir svečių iš užsienio), prie greičio ruožų minios žmonių, media lygis pakilo iki dar neregėtų aukštumų, o kovos greičio ruožuose trukdavo iki paskutinio posūkio. Vertinant Pasauliniu mastu, Lietuvos ralio bendruomenė susitvarkė nu labai gerai. Yra krūvos šalių, kurios gali Mums pavydėti. Tad kiekvienas galime atsistoti ir paploti sau ir viens kitam. Puikiai padirbėta.
O dabar apie patį sezono finišą. Išties gan keista, vėlyvą rudenį ralio reikalais braidyti po Aukštaitijos pievas, o ne Dzukijos smėlynus. Ta Druskininkų tradicija jau giliai mumyse. Asmeniškai jaučiu nostalgija Druskininkų raliui, bet kartu ir džiaugiuosi, kad Zarasai grįžo į LARČ žemėlapį. Ir maniau, kad naktiniam Grūto greičio ruožui, kaip sezono epilogui jau nieks neprilygs, tai še tau boba devintinės – migloje ir lietuje paskendus naktinė Stelmužė 🙂
Taigi 13 ruožų – ilgų ir trumpų, greitų (vidutinis 115 km/h) ir dar greitesnių (vidutinis 131 km/h) , nuo ankstyvo ryto iki pat nakties. Ir juose įvyko begalė nuostabių dalykų. Fortūna daugeliui šį kartą mestelėjo priešingas kortas nei įprastai, o tas labai stipriai atsispindėjo tiek rezultatų lentelėse, tiek nuotaikuose prie greičio roužų. Iš pat pradžių viskas atrodė pakankamai įprastai, tik V.Jurkevičiaus / A.Paliukėno greitis kėlė šalikelėse stovinčių antakius ir tylų pritariamą murmesį. Bet po truputį įsisuko pasiutpolkė, kuri pasibaigė tik naktį kirtus Stelmužės finišą. Pirmiausia kaip rudeniniai lapai pradėjo kristi greičiausi ir greičiausiai vairuojami BMW. Viens po kito dėl techninių gedimų stojo G.Firantas, K.Raišys, R.Steponavičius, K.Bubik, o gedimų įtakotas J.Tamašauskas stiprokai užrietė savo automobilio nosį. Bet nepaisant tokių didžių nuostolių, BMW automobilių ir greitų vairuotojų juose gausa garantavo didžią kovą. M.Jurgaitis, K.Samsonas ir A.Buteikis neturėjo kada atsikvėpti ir mynė iki pat finišo. Prieš naktį M.Jurgaičiui pavyko susikrauti beveik 15 sekundžių persvarą prieš Kajų, bet paskutinio greičio ruožo finišo laikrodžiai rodė +23,30s Manto nenaudai. Nepagailėjo tėvas sūnui geresnių lempų ir ne be reikalo. Tai tokie reikalai vyko tarp greičiausių dviašių. Dėl absoliutaus ralio nugalėtojo klausimų prieš ralį kaip ir nekilo, bet… Visą sezoną kaip šveicariškas laikrodis pravažiavęs Vaidotas Zarasuose kaip jis pats pasakytų turėjo “krūva reikalų”. Mano hipotezė paprasta: anas taip greit važiuoja, kad “krūvos reikalų” šį ekipažą spėjo pasivyti tik paskutiniame etape. Kertinis 7 greičio ruožas, po ne itin tikslaus šuolio stipriai supykusi turbinos šlanga ir +1.12.80 deficitas, kuris nustūmė Agrorodeo ekipažą net į 5 vietą. Įprastai, taip toli ir dramatiškai Vaidas gal ir nebūtų kritęs, bet kaip tyčia M.Samsono Fiesta N5 nesikaprizino, D.Butvilas ir toliau itin tiksliai nardė Zarasų keliais, savo galimybių ribomis lėkė baltas Mitsubishi Lancer Evo IX vairuojamas legendinio J.Vorobjovs ir štai dar be jokių skrupulų V.Jurkevičius įsėdęs į Fabia R5 rodė tempą ir stabilumą vertą pirmų vietų.
Tai štai likę 5 dieniniai ir vienas naktinis greičio ruožai turėjo lemti, kuris kurį. Dievaži, tikrai neatsimenu, kada paskutinį kartą turėjome tokią penkiakovę. O galų gale viskas baigėsi taip, kad dar šią vasarą anapilin išėjęs Vytautas Samsonas gali didžiuotis savo sūnumi ir anūku. Abu lipo aukščiausiai – arčiausiai dangaus. Kajui tai pirmas LARČ etapas ir pirma pergalė LARČ5 ir 2WD įskaitoje, o Martynui triumfas po keturių metų pertraukos. Štai V.Žala nepadoriai greitai skrosdamas per naktį paskutiniame greičio ruože perlipo D.Butvilą ir V.Jurkevičių, taip pakildamas iki antros vietos. Ginčą dėl paskutinės podiumo vietos tarp D.Butvilo ir V.Jurkevičiaus išsprendė pastarojo klaidelė sankryžoje kainavusi 11 sekundžių, nors po pirmų dviejų split’ų Vladas buvo greitesnis. J.Vorobjovs liko penktas – antrą kart važiuojami provėžuoti keliai jo Mitsubishiui yra kur kas didesnė kliūtis, nei N5 ir R5 automobiliams. Elektrėnuose užsimezgusi dvikova tarp R.Čapkausko ir svečių R.Kocik tęsėsi ir Zarasų krašte – pirmoje pusėje lenkai demonstravo didesnį tempą, per ralio vidurį abu išsilygino ir vakarop link finišo jau greičiau lėkė šeimyninis Čapkauskų ekipažas.
Dar sarmata būtų nepaminėti vienos smagiausių – LARČ7 / BMW Cup klasės batalijų. Ten gi beveik nepralenkiamas yra T.Pupeikis, kuris didžiąją laiko dalį lyderiavo, dėl tech. gedimų krito į ketvirtą vietą klasėje, bet naktinį įveikęs absoliučiai devintas(!!!) vėl grįžo į pirmą vietą. Didžiausias konkurentas M.Vėgėlė gal to ir nebūtų leidęs padaryti, bet po klaidos dezertyravusi aušinimo sistema Marių deja paliko DNF sąrašuose. Ir ten kur vieno nelaimė – kito laimė. Ralio išvakarėse 19 metų sulaukusiam G.Predko trečias ralis gyvenime vos nesibaigė pergalę klasėje. Bet svečiai turėjo pripažinti T.Pupeikio sugebėjimus naktyje. Su svečiais iš Lenkijos sekundė į sekundę lėkė legendinis nenumaldomai artėjančių Kalėdų ekipažas, kol elfai iš oranžinio BMW nepasiskolino sankabos savo rogėms. Bet argi tokie gedimai galėtų sustabdyti Kalėdas? 🙂
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
Nuotraukos – Vilius Šaltenis
