Vilius Rožukas – 2007 JWRC

Vilius Rožukas kartu su Šturmanu Audriumi Šošu tapo pirmaisiais Lietuvos lenktynininkais debiutavusiais Pasaulio jaunimo ralio čempionate JWRC.  Apie tai – pokalbis su Viliumi.

Jau trečiame sezone tavo kalendoriuje atsirado nemažai varžybų Latvijoje bei Estijoje. Ar nuo pat karjeros pradžios siekiai rinkti unikalius, gerokai daugiau patirties suteikiančius kilometrus?

Taip, rėmėjai iškarto pasakė, kad po kelių sezonų tikslas bus Pasaulio čempionatas. Tad nieko kito neliko, kaip važiuoti kuo daugiau skirtingų varžybų skirtingose šalyse, kad įgauti kuo daugiau patirties.

Kaip pradėjote bendradarbiauti su Suzuki Sport Europe komanda po kurios vėliava startavote JWRC ir ar tai buvo gamyklinė komanda?

Taip, tai buvo gamyklinė komanda. Mus su Suzuki Sport Europe vadovu suvedė toks Gocentas. Jis buvo Lietuvis gyvenantis Australijoje. 

Minėjai, kad su Suzuki Sport Europe jus suvedė Dyteris Manfredas Gocentas. Visgi nedaugelis žino apie šį lietuvį, kuris pasiekė itin daug ralio Pasaulyje. Kaip susipažinote? Koks tai buvo žmogus?

Jis buvo Pasaulyje tikrai gerai žinomas šturmanas, bet Lietuvoje jį žinojo tik vyresnės kartos ir stipriai besidomintys šiuo sportu žmonės. Audrius Šošas jį gerai pažinojo. Per jį ir susipažinome. Apie jį, kaip žmogų man sunku ką ir pasakyti, nes aš jį matęs tik vieną kartą. Iš girdėtų istorijų, tai buvo tikras savo srities asas ir labai geras žmogus.

Koks tai buvo automobilis ir dėl kokių priežasčių pasitraukti iš JWRC?

Suzuki buvo su 1,6 litro varikliu, sekvencine dėže, visiškai sportinis automobilis, ruoštas gamykloje. Šito automobilio, kad ir priekiu varomo, neįmanoma pamiršti dėl greičio ir galimybių. Nebuvo ką lyginti su tuo metu Lietuvoje dominavusiais Mitsubishi Lancer Evolution.

WRC projektas nutruko dėl finansų. Rėmėjai buvo žadėję  tris metus remti, kad galėčiau važiuoti, bet pirmo sezono metu pasakė, kad dėl 2008 metų krizės teks projektą užbaigti greičiau. 

Kokios buvo įsimintinausias Ralis su Suzuki Swift S1600?

Su Suzuki įsimintiniausias ralis turbūt Suomijos WRC, nes nereikėdavo galvoti ar per tramplyną galiu šokti ar ne, reikėdavo tik fantazijos kiek maksimaliai pats iš savęs galiu lėkti. Dar ERC etapas Lenkijoje, kur kovėmės dėl pirmos vietos su Grzegorz Grzyb. Visas varžybas važiavome vienodu tempu ir viskas sprendėsi paskutiniam greičio ruože. Viduryje ruožo turėjau 15 sekundžių persvarą, bet (neturėjome split įrangos automobilyje) ir apsivertėme, tačiau finišą pasiekėme ir laimėjome antrą vietą.

2017 metų gale iš Suzuki Swift peršokai į Citroen C2 R2. Kodėl?

Suzuki nuomavome iš Suzuki Sport Europe ir tai nebuvo pigusis variantas kaupti patirtį. Tad viduryje sezono nusprendėme įsigyti Citroen C2 R2 ir su Dariaus Biesevičiaus priežiūra dalyvauti likusiuose JWRC etapuose.

Turėjai galimybę išbandyti dvi skirtingas FWD epochas Pasaulio ralio čempionate – besibaigiančią S1600 ir gimstančią R2? Kuo skyrėsi šių automobilių filosofija?

Tai buvo visiškai skirtingi automobiliai. Manau tik variklio kubatūra buvo tokia pati, o visa kita stipriai skyrėsi. Citroen C2 R2 buvo su praktiškai standartine važiuokle, variklio galingumas ženkliai mažesnis, amortizatorių eiga gerokai mažesnė nei Suzuki Swift S1600. Citroen gamykloje buvo galima nusipirkti C2 R2 Kit’ą ir namie susirinkti, o Suzuki buvo gaminamas gamykloje ir tai buvo labai išdirbtas modelis. Vairuojant Suzuki nereikėdavo galvoti ar galiu šokti per tramplyną, ar galiu kirsti kampus, jis buvo pats sportiškiausias ir daugiausiai malonumo suteikęs automobilis.

Po to kai nutrūko tavo programa WRC, į ralį grįžai epizodiškai Saremos, Vilniaus bei Winter raliuose. Kodėl nutrūko ralisto karjera? Ar domiesi lietuviško ralio aktualijomis?

Nutrūkus WRC programai, metus laiko negalėjau niekur startuoti dėl suspenduotos licencijos. Kitas startas Saremos ralyje buvo spontaniškai sugalvotas, nes negalėjau atsispirti pavažiuoti su Dariaus Biesevičiaus sukurtu Mitsubishi Colt. Važiavau dar dviejuose raliuose, bet jau po didesnės pertraukos ir pamačiau, kad norint konkuruoti su geriausiais reikia aukoti labai daug laiko treniruotėms ir t. t.

Atsirado šeima, taip po truputi ir baigiau karjerą. Dabar domiuosi raliu per telefoną sekdamas rezultatų lenteles 🙂

 2007 metais Pasaulio ralio čempionate važiavo ir Vytautas Baranauskas. Ar palaikėte ryšį varžybų ar kitu metu?

Su Vytautu Baranausku esame vaikystės draugai. Dar šnekėti nemokėjome ,o jau su mašinėlėmis žaidėme 🙂

Visi atsimename nuotrauką, kurio stovi šalia Fiat Punto S2000. Ar bent pavyko išbandyti tą automobilį? Kodėl šis projektas žlugo?

Su Fiat Punto S2000 buvo suplanuotos tik vienos varžybos. Atsivežėme automobilį į Lietuvą, pristatėme žiniasklaidai ir paskutinę dieną atšaukė Visagino ralį dėl netinkamų oro sąlygų. Taip ir neteko jo išbandyti.

2006 į WRC Suomiją išvykai su Subaru Impreza N10. Ar tai buvo pasiruošimo ateinantiems metams dalis? Ar stipriai kitokia patirtis vienais metais važiuoti su N grupės automobiliu, o kitais – rimtu gamykliniu S1600?

2006m. į WRC Suomiją važiavome kaupti patirties, mokytis stenogramos rašymo, bei susipažinti su greičio ruožais, kad kitais metais nebūtume pradinukais. Taip išpuolė, kad tuo metu Martynas Samsonas nuomavo labai tvarkingą Subaru Impreza N10, kuris atitiko visus Pasaulio ralio standartus, todėl su juo ir startavome. N grupės ir JWRC automobiliai labai skirtingi. Jei N grupė praktiškai standartas, tai JWRC pilnai sportinis automobilis buvo.

Kaip pavyko priprasti prie lietuviams neįprastos – asfalto dangos ralyje?

Nebuvau asfalto specialistas, bet buvau važiavęs asfaltinį Lietuvos ralio etapą bei ralį Jaltoje. Taip pat turėjau kelis testus su PH Sport komanda. Asfaltiniuose raliuose labai padėdavo inžinieriai, kurie turėdavo daug informacijos apie ralį iš praeitų metų. Daugiau mažiau žinojome kurį greičio ruožą kokiomis padangomis važiuoti, kiek oro pūsti į padangas, kokie mašinos nustatymai turėtų būti. Taip po truputį ir rinkome patirtį.

Kaip JWRC atrodė iš vidaus? Kokia atmosfera tvyrojo tarp dalyvių? Ar palaikai ryšius su buvusiais varžovais?

JWRC virtuvė labai įdomi, net prilyginčiau WRC. Komandos kovojo dėl gamyklinės ir asmeninės įskaitos, tai normalu, kad vieni kitus stebi ir pagal tai daro sprendimus. Stebi kokias padangas konkurentai dedasi prieš ateinančią sekciją, kokius padangų pjaustymus daro ir t.t.

Nepaisant konkurencijos trasoje, atmosfera tarp dalyvių būdavo labai gera, visi draugiški bei bendraujantys.

Anksčiau, Yalta ralį Ukrainoje lietuviai buvo labai pamėgę. Kuo tas ralis buvo toks ypatingas?

Jaltos ralis buvo labai įdomus – kalnai, techniški greičio ruožai, besikeičianti asfalto danga ir t.t. Žinoma Lietuvos sportininkus viliojo ir organizatoriaus prizai – ralio laimėtojui naujas automobilis dovanų.

Grįžai į automobilių sportą per garsų ir labai ypatingą Budapešto – Bamako ralį. Kodėl būtent į tokio tipo varžybas? Kur dar ateityje galėsime tave išvysti?

Nemanau, kad Budapešto – Bamako ralį galima prilyginti lenktynėms. Tai ištvermės ir susipažinimo su bekele kelionė. Tiesiog ralio legenda Darius Vilimas 2020m. pasiūlė ir pirmą kart išvažiavau su jo ekipažu. Norėjosi važiuoti automobiliu, turėti iššūkių, bet ne sportiniu rėžimu, tai nusprendėme, kad važiuojam į Afriką. Kitų startų kol kas neplanuoju, bet niekada nesakau niekada 🙂

Prisidėti prie tolimesnių Ralio savaitės įrašų galite tapę rėmėjais Contribee platformoje ar paaukoję per Paypal:

Nuotraukos – Daniel Halsten, ewrc.cz, Petr Fitz, Jan Marek, Jaroslaw Zagorny, Robert Tuchowsky, Petr Sagner, Timo Anis, Volodymyr Nekrasov