Tai turėjo būti itin svarbus ir smagus savaitgalis: beprotiški greičio ruožai šiaurinėje Lenkijoje ir tokia pat beprotiška konkurencija Pasaulinio lygio vairuotojų tarpe. Bet nutiko „gyvenimas” ir Rajd Polski lietuvių ekipažui pasibaigė beveik nė neprasidėjęs. Vlado mintys apie tai.
Visų pirma – kaip jautiesi pats ir kaip akys?
Viskas gerai, skausmo nebejaučiu, akys irgi jaučiasi gerai, tik kaire akimi vis dar matau šiek tiek prasčiau.
Kokius lūkesčius turėjai prieš šias varžybas?
Patirtis ir pasitikėjimo savimi auginimas. Jei šnekame apie rezultatą, prieš ralį konservatyvus tikslas buvo Top 10, bet susirašius greičio ruožus ir pravažiavus kvalifikaciją, manau, kad ir Top 5 būtų buvę realu.
Kokie procesai vyko, kai supratote, jog startas pakibo ant plauko? Ar sulaukėte pagalbos iš organizatorių, SRT ar konkurentų/kolegų?
Pagrinde bandėme spręsti viską patys. Realus variantas buvo, kad SS1 vairuoja Aisvydas ir tikimės, kad per naktį mano akių situacija pagerės, bet likus ~1h iki SS1 starto supratau, kad situacija tikrai bloga ir nerealu, kad kažkas pagerės šeštadienį. Tai nusprendėme kreiptis į organizatorius dėl medicininės pagalbos. Organizatorių medikai apžiūrėję mane iškart nusiuntė į artimiausią ligoninę, kur buvo budintis akių specialistas.
Po WRC Arctic minėjai, kad koncentracijos išlaikymas yra tai, prie ko nori padirbėti. ERC Rajd Polski greičio ruožai taip pat ilgi, itin greiti ir reikalaujantys maksimalios koncentracijos. Ar ruošeisi tam specialiai?
Specialiai tam ruošiausi minimaliai, bet pats jaučiu, kad koncentracija gerėja. Vienas iš pagrindinių faktorių yra smegenų apsipratimas prie R5 klasės automobilio greičio. Darosi vis natūraliau automobilyje mąstyti greitai.
Šiemet dalyvavai jau dvejuose etapuose ir daugelyje testų ant žvyro dangos. Ar jautiesi automobilyje ant žvyro maksimaliai gerai ar dar kažko trūksta?
Dar trūksta pasitikėjimo automobiliu. Sunku patikėti kaip gerai dirba R5 važiuoklė ir kaip gerai ji laikosi ant kelio. Šiaip viską manau suprantu jau neblogai, bet reikia dar kilometrų, kad viskuo patikėčiau.
Pabaigai. Pirmoji pažintis su Rajd Polski 2019 buvo toli gražu ne iš lengviausių. Šį kartą įvyko kas įvyko. Ar po visko šiam raliui Tau užsidėjo simbolinis/emocinis ar kitoks sunkumas, nesuvestų sąskaitų jausmas?
Apie nesuvestas sąskaitas dar nemąsčiau, bet į ralį grįžti tikrai norėsiu. Tikrai gaila, kad nepravažiavome tų greičio ruožų, nes stenogramą buvome susirašę tikrai gerai ir pasitikėjimas savimi buvo didelis. Manau būtų pavykę parodyti gerą rezultatą bei sukaupti dar daugiau patirties su šiuo automobiliu.
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
Nuotraukos – Pashazhukovpic, Alfonsas Rakauskas Photography
