Pokalbis su Vladu Jurkevičiumi apie sugrįžimą į Latviją bei Sarmos ralį
Papasakok apie savaitgalį šiaurės Latvijoje. Kokie keliai, atmosfera?
Atmosfera labai gera. 2017-2018 metais kai pradėjau važiuoti ralyje, Sarma ir Alūksnė, buvo du raliai kur susirinkdavo labai greiti ekipažai iš užsienio (K.Rovanpera, N.Gryazin). Tai pridėdavo daug šventinės ir sportinės atmosferos. Smagu šiemet buvo važiuoti tarp tų ekipažų priekyje. Greičio ruožai labai geri – ir greitų, ir lėtų, susuktų atkarpų. Ruožai buvo pakankamai siauri su nemažomis sniego sienomis šalia kelio, todėl reikėjo važiuoti tiksliai.
Paskutinio ruožo sindromas pasikartojo. Kaip manai, kur slypi šio reiškinio esmė?
Šį kartą tiesiog perspaudžiau. Gal šiek tiek, per vėlai stabdžiau. Streso jokio nejaučiau, nebuvo, kad labai rūpėtų kurią vietą užimsime – svarbiau buvo progresas ir greitis lyginant su lyderiais. Ralio tikslas buvo tobulėti.
Pirmoje ralio sekcijoje tilpai į lyderių sekundę kilometre. SS1 – 0,99s, SS2 – 0,32s, SS3 – 0,66s. Kur slypi skirtumas tarp tarkim SS1 ir SS2? Klaidos, Tau patogesni posūkiai ar kas?
Iki šiol žiemą važiuodamas nesijaučiau labai užtikrintai. Pirmame greičio ruože supratau, kad šį kartą jaučiuosi tikrai gerai ir esu pasiruošęs važiuoti greitai. Tai SS2 jau lėkėme gerai. Pirmą dalį kiek lėčiau suvažiavome, bet antrą SS2 dalį suvažiavome tikrai gerai. SS3 pats ruožas per susirašymą buvo kiek baisokas – siauras, nemažo greičio, miške. Todėl kiek lėčiau ir saugiau susirašiau stenogramą, todėl gavosi kiek prastesnis rezultatas nei SS2.
Ar po labai ilgo vasaros / rudens sezono ant žvyro lengva grįžti prie sniego dangos? Kokį pagrindinį vairavimo aspektą reikia pakeisti?
Šiaip viskas labai panašu, tiesiog važiavimas žiemą reikalauja daugiau tikslumo. Sukibimo skirtumas tarp vėžės ir ne vėžės žiemą yra didesnis nei vasarą, todėl būtina važiuoti labai tiksliai, nes išvažiavus iš vėžės viskas gali baigtis blogai. Bet šiaip visi principai tokie patys.
Kaip pasikeitė danga važiuojant greičio ruožą antrą kartą? Lengviau ar sunkiau važiuoti?
Man asmeniškai buvo žymiai sunkiau važiuoti. Vidutiniuose ir lėtuose posūkiuose važiuojant antra kartą vėžė buvo labai gili. Niekaip nepavykdavo į ją įvažiuoti tinkamu greičiu ir išsilaikyti joje iki posūkio galo – arba įvažiuodavau per lėtai ir negalėdavau visos mašinos tinkamai pakreipti, arba įvažiuodavau per greit ir viduryje posūkio iš jos iššokdavau ir taip prarasdavau laiką.
Ar gali palyginti kaip jauteisi ant sniego dangos prieš metus ir dabar?
Šiame ralyje jaučiausi labai gerai. Prieš 2 savaites Ignalinoje buvo labai nedrąsu, bet po Sarmos jaučiuosi labai gerai. Norėčiau suvažiuoti dar vieną ralį žiemą.
Važiuoji tame pačiame lygyje su Estijos greičiausiais, kas yra daugeliui siekiamybė. Kur tavo greitėjimo kreivės kilimo riba?
Sunku pasakyti. Dabartiniame lygyje visos ribos yra tiesiog galvoje. Norint važiuoti greičiau reikia nebijoti rizikuoti. Perlipi per save ir supranti, kad tai yra įmanoma ir kitą kartą tavo ribos prasiplečia. Tai turbūt priklauso nuo to kiek nori rizikuoti ir ko sieki.
Kur numatomas artimiausias startas užsienyje?
Nėra dar aiškių planų. Gali būti, kad kitas startas bus LARČ pirmas etapas Lenkijoje
Nuotraukos – Rallyemotions.lv, Jancisko Media, Krists Andersons, Alfonsas Rakauskas Photography, RNDM Media, Mark Aleksejev Photography
