Pakalbinome aštuonis šturmanus, kurie sezoną pradėjo naujame ekipaže arba apskritai nuo nulio pradėjo savo šturmano karjerą
Taip jau yra, kad dažniausiai matomi ir apkalbami pasikeitimai sukasi aplink vairuotojus. Daugiausiai dėmesio susilaukia technikos pakeitimas ir deja rečiau – šturmano, nors abu šie komponentai yra gyvybiškai svarbūs bendram ekipažo rezultatui. Vasaros sezonui prasidėjus galima buvo išvysti ne vieną ir ne du pasikeitimus ant šoninių automobilių langų, tad pakalbinome keleto šturmano amato atstovų bei atstovių, apie tai kaip sekėsi šį sezoną pradėti su nauju vairuotoju ar apskritai – pradėti šturmano karjerą.
Ervinas Snitkas – važiavo su Mantu Bartkuvėnu (Ford Fiesta Rally4)
Šiame sezone kelioms LARČ varžyboms įvyko tokia rokiruotė visai atsitiktinai. Kadangi Martynas minėjo, kad nevažiuos LARČ, gavau pasiūlymą padirbėti su Mantu ir jam šiek tiek padėti su stenograma, bei visa tai perduoti į varžybas. Su Mantu dirbame ir su stenogramos treniruotėmis, tai tas susikalbėjimas sportiniame automobilyje nebuvo sunkus ir darantis kažkokius iššūkius.
Pats mano skaitymo stilius nesikeitė, informaciją pateikinėju sau įprastai. Žinoma yra keletas niuansų kuriuos reikėjo daryti kitaip, kad atitiktų vairuotojo lūkesčius. Šiuo aspektu sunku nebuvo, visada stengiuos prisiderinti prie tam tikrų detalių, tad iš esmės nestebino ir šį kartą. Stenogramos pati strūktūra yra kitokia, ankščiau niekada nebuvau važiavęs, kad skaičių diktuočiau pradžioje, o kryptį po skaičiaus. Tai pripratimo reikalas. Pasiskaičius keletą kartų stenogramą susirašymo treniruotėje, taip pat paskaitinėjus karts nuo karto tiesiog sąsiuvinyje užrašytą stenogramą – sunkumu nebuvo.
Lazdijų ralyje sekėsi gana neblogai. Raliui turėjome išsikeltą tikslą, turėti tinkamą ir aiškią stenogramą, bei būti greitesniu vairuotoju lyginantis su savimi nuo praėjusių varžybų, prisiversti greitas vietas važiuoti taip, kaip parašyta stenogramoje. Tai apibendrinant galiu pasakyti, kad planas pavyko, gal būt ne viskas, bet gana nemažai dalykų išpildėm. Stenogramoje dar yra tikrai nemažai vietų kur mes turime dirbti su ją ir ją šlifuoti, bet bendrai buvo gana nebloga. Patį varžybų tempą pavyko palaikyti stabilų nuo pirmo greičio ruožo iki paskutinio, taip jis šiek tiek varijavo visas varžybas, bet ką galiu pasakyti, tai kad iškarto pradėjome važiuoti nuo pirmo greičio neskiriant pusės varžybų greičio ruožų įsivažiavimui.
Artūras Laukys – važiavo su Martynu Samsonu (BMW E46K20)
Kai mokinys pasiruošęs – mokytojas ateina
Po to, kai sukirtome rankomis, jog Lazdijų ralyje šalia Martyno į šturmano poziciją sėdu aš, ilgai nelaukus išvažiavome į pirmąsias treniruotes Utenos apylinkėse. Martyno stenogramos ypatumai man buvo žinomi, todėl kažko naujo mokytis nereikėjo. Tačiau sėdus į sportinį automobilį testuose, paaiškėjo, kad bus reikalų, kadangi buvau pratęs prie lėtesnio informacijos srauto. Martynas sudėliojo planą į ką akcentuotis ir kartu padrąsindamas ir palaikydamas kantriai dirbo. Puikiai supratau, kad gavau neeilinę galimybę dirbti su geriausiais ir turiu tai išnaudoti 100%.
Atlikus namų darbus, teliko tiksliai dirbti darbą ir mėgautis čempiono valdomo automobilio viražais trasoje. Ir tai pavyko tikrai gerai. Su kiekvienu greičio ruožu vis labiau augo pasitikėjimas savimi, nors smulkių “lepsus linguae” neišvengiau. Deja, šį kartą lūžęs važiuoklės komponentas mus sustabdė kelyje į nugalėtojų pakylą, bet sau aš įrodžiau, kad viskas įmanoma, tiesiog reikia pasiryžti, imti ir daryti.
Už šį neįtikėtiną nuotykį esu labai dėkingas Martynui Samsonui, už patarimus ir padrąsinimą Ervinui Snitkui ir už kantrybę, laiką be tėčio ir vyro, Rūtai, Gabrielei ir Danielei.
Kamilė Kazickaitė – važiavo su Vaidotu Paškevičiumi (Mitsubishi Lancer Evolution VIII)
Važiavimas su Vaidotu Paškevičiumi iškrito visiškai netikėtai (turbūt kaip visi geriausi dalykai nutinka – neplanuotai) tad ir pasiruošti laiko neturėjom daug. Likus mažiau nei savaitei iki Lazdijų ralio susitarėm susitikti pasibandyti rašytis stenogramą. Tik tuo metu ir sužinojau, kad jo stenograma yra atvirkščia tai, su kuria teko važiuot anksčiau (vienetų – šešetų reikšmė). Susipažinom su trimis greičio ruožais ir tik besitikrinant trečiąjį jau šiek tiek perpratau kaip kas čia turėtų atrodyti. Per kelias dienas iki Lazdijų ralio mano užduotis buvo perprogramuoti savo pusrutulius naujam stenogramos formatui tai tą ir padariau. Prasidėjus raliui teliko pasigauti ritmiką tinkama Vaidotui. Antroje ralio dienoje pavyko pasiekti ir tai. Dabar likęs yra šlifavimasis iki tobulumo, kurį tikiuosi šio sezono metu pasieksime.
Ugnius Vainevičius – važiavo su Aurimu Eidžiūnu (Ford Fiesta N5)
Trečios varžybos iš eilės – trečias skirtingas vairuotojas 
Taip susidėliojo kalendorius, kad šiemet važiuosiu su trimis vairuotojais – M. Samsonu, M. Bartkuvėnu ir A. Eidžiūnu.
Su Aurimu pirmas kartas sportiniame automobilyje buvo Lazdijuose, shakedown GR’e. Testų prieš varžybas turėti nepavyko, bet kelis kartus buvom išvažiavę į Recce treniruotes – susidraugauti labiau vienas su kitu, susipažinti su stenograma, jos metodika, bei diskusijų pagrindu pabandyti ją patobulinti. Treniruotės praėjo puikiai, leido ramiau jaustis prieš varžybas, nekamavo toki klausimai kaip “kas ir kaip čia dabar bus” Pavyko ir padiskutuot, ir kažką pakeist, ir surast vietas, ties kur reikia padirbėt. Faktas, važiuojant sportiniu automobiliu, viskas yra šiek tiek kitaip, bet jau Shakedown’e supratom, kad viskas okay, Aurimui balso tembras ir diktavimo tempas tiko, kartu sulipom, dirbsim toliau. Po kažkurio GR finišo pirmą dieną minėjo, jog jaučiasi lyg kartu važiuotume jau daug laiko 
Aš pats su Aurimu automobilyje irgi jaučiausi komfortabiliai, pasitikėjimas atsirado iškart po pirmų km
Iš mano perspektyvos, didžiausias skirtumas turbūt stenogramos kalba – Martynas su Mantu naudoja anglų kalbą, Aurimas – lietuvių. Anksčiau į tai labai nekreipdavau dėmesio, bet anglų kalba atrodo kiek parankesnė diktavimui Lietuvių kalba diktuojant dažnai prireikia greitakalbės ir kartais gali gautis “makalynė”, o ir angliški garsai rodosi labiau tinka stenogramai. Bet čia kaip kam Smulkių skirtumų stenogramos sudaryme pas kiekvieną yra, tas ir pačiam patirčiai gerai, sukauptą informacija gali pasidalinti tarp ekipažų. O šiaip, viskas +- yra panašiai, gal dar tik diktavimą išskirčiau, kad Mantui priimtinesnė intonacija yra kitokia – dažnai naudoju ploną balsą. O Aurimui ir Martynui, iš esmės, skaitymo stilius panašus, apart kad pačios stenogramos skiriasi All in all, viskas Lazdijuose manau pavyko puikiai, vienas kitam tikom, dabar beliko toliau treniruotis ir tobulėt
Kasparas Vitas – važiavo su Gediminu Ivanausku (Porsche 944)
Testus tai turėjome tik susirašymo, visiškai prieš Visagino ralio administracinę Zarasuose. Tai kelis kartus pravažiavome, kad suprasti ir prisiminti viską.
Visagine po susirašymų viską peržvelgėme per video medžiaga susirašymo metu turėtą. Tai labai daug ką padėjo Justas Simaška, nes jis yra taip vadinamas – Ivanulės Sensėjus. Tai teko nemažai pakeitimų daryti, nes dar Ivanulei gan sunkiai sekasi nustatyti posūkių aštrumą ir šiektiek atstumus.
Pati stenograma yra kiek paprastesnė (mažiau detalesnė) nei naudojame su Karoliu, tai čia toks pagrindinis skirtumas būtų. Kartasi norisi kitaip tą stenogramą rašyti, bet Justas mokina Ivanulę pagal save. Žinoma tai tikrai nėra bloga stenograma. Dar yra posūkių aštrumas atvirkštinis man – (pas Ivanulę 6 yra lėtas posūkis, o su Karoliu 6 yra greitas), bet tas įtakos nepadarė skaityme ar supratime, gan greitai pripratau.
Kur labiausiai reikėtų padirbėti, tai, kad galėčiau stenogramą skaityti anksčiau. Ivanulė kiek sunkiau atsimena/ įsivaizduoja posūkius, tai tenka vėliau ją skaityti, ko pasekoje kartai pasitaiko mano mažu klaidelių (vėlavimų). Žinoma prie to labai prisideda tai, kad labai stebiu kaip jis važiuoja ar tikrai išgirdo mano posūkį. Galbūt dar yra nepasitikėjimas, kad darys kitą posūki esantį sekoje (mano pasakytą) negu realybėje ateinantį posūkį. Lyginti Visaginą ir Lazdijus būtų labai sunku, nes buvo skirtingi tikslai, sakyčiau buvo patobulėjimas stenogramoje, bet lyginti greitį tikrai nebūtų galima, nes labai saugojome Porsche ir bandėme suprasti mašiniuką. Tai truputį mažiau ir susikaupimo buvo, nes kiek pastebiu kuo greičiau važiuoju, tuo yra man lengviau ir mažiau klaidų, negu lėtesniu ar nepastoviu tempu. Stenograma tikrai su kiekvienu kartu tobulės, nes turime stipru mokytoją Simašką, tuo pačiu tobulės ir pasitikėjimas viens kitu, tai galėsime daugiau ir spausti Kuo labai džiaugiuosi ir pats Ivanulė žino, kad blogai darydavo – greičio ruože nebekalba, o klausosi ir važiuoja susikaupęs.
Deimantas Gajauskas – važiavo su Markui Buteikiu (BMW MKR)
Pirma treniruote susitikus su Marku neturėjau jokios patirties, tai mūsų stenograma atrodė buvo užrašyta ant paprasto matematikos sąsiuvinio. Kitą treniruotę pasidarėme su Ugniumi Vainevičiumi ir iškarto pasijautė patobulėjimas tiek rašant stenogramą, kad būtų daug aiškiau suprasti, tiek labai stipriai pasikeitė skaitymo intonacija.
Prieš Visagino ralį apturėjome 4 treniruotes, po kurių jaučiausi pasiruošęs, bet dar niekada nebuvau skaitęs stenogramos sportiniu rėžimu. Tik praeitą vasarą Markas buvo pravežęs per testus, tai prieš Visagino ralį buvo šioks toks jauduliukas.
Visgi startavus visai gerai sekėsi, pavėluodavau kartais, bet Markas pasakydavo “toliau” ir iškart užskaitydavau į priekį. Jau Visagino ralio paskutiniuose miestiniuose greičio ruožuose jaučiausi tikrai neblogai. Iškarto po Visagino dar pasidarėme susirašymų treniruotę, nes žinome, kad norint važiuoti greitai stenograma turi būti tiksli.
Prieš Lazdijų ralį jaučiausi jau tikrai labiau savimi užtikrintas, tarp ralių žiūrėjau daug ralio “onboard” medžiagos, kurioje kiti šturmanai skaito stenogramas.
Lazdijų ralyje jau tikrai jaučiausi atlikęs savo kaip šturmano darbą, o ir su kelio knyga susitvarkau puikiai.
Dar galiu pridurti, kad visa Lazdijų ralį su Marku stengėmės laikyti stabilų tempą, kad pasiektume finišą. Antros dienos pradžioje iškritus Emiliui Kuckai, pirmavome LARČ9 klasėje ir prieš 12 “Power stage” greičio ruožą pirmavome 15 sekundžių prieš Klaudą Bučinską. Žinojome, kad reikia taip ir toliau važiuoti kaip važiavome visą ralį ir jį laimėti. Tikrai gerai suvažiavus GR12 ir kirtus finišą, labai stipriai apsidžiaugėme, nes žinojome, kad tikrai laimėjome. Tačiau nespėjus priartėti prie laiko kontrolės punkto, užgeso automobilis, tad iki punkto atriedėjome jau su užgesusiu varikliu. Nesupratome kas atsitiko ir kodėl ir labai nusiminėme, nes buvo likę tik iki Lazdijų miesto nuvažiuoti, o jau to padaryti nebegalėjome, nes neužsivedę variklis.
Per Visagino ir Lazdijų ralį dar nebuvau nei truputį išsigandęs dėl Marko vairavimo. Jis labai greitas, tikslus ir stabilus.
Povilas Gutauskas – važiavo su Klaudu Bučinsku (BMW 328)
Niekados negalvojau, kad būsiu ralio dalimi, net nesudalyvavęs ralyje kaip žiūrovas – šokau iškarto į šturmano kėdę. Pirmas įspūdis po pirmų treniruočių lengvu tempu miškais buvo toks, jog darbas nėra sudėtingas. Visgi kai startavome Visagino ralyje supratau, kad prie tokio greičio reikės smailinti liežuvį, nes tokiais dideliais greičiais liežuvis nespėjo groti pagal Klaudo užduotą tempą. Po Visagino varžybų supratau, kad nieko aš nemoku, bet padariau išvadas, kad šturmano kėdė ne sofa, kurioje patogiai jaučiuosi žiūrėdamas televizorių, tad Lazdijuose jau teko susikaupti ir pasmailinęs liežuvį pagavau jau Klaudo greitį ir kai kurie greičio ruožai jau davę gerų rezultatų. Tikiuosi kuo toliau, tuo seksis vis geriau bei solidžiau ir aišku gerinsime ekipažo rezultatus. Kitas ralis Kelmėje, tikiuosi šalia Klaudo nebūsiu inkaras, o tik gerinsime tempą ir savo rezultatus.
Kajus Samsonas – važiavo su Emiliu Kucka (BMW 316Ti)
Na sekėsi sakyčiau gal ir visai neblogai. Tiek Emilis, tiek aš neturėjome jokių sportinių testų prieš varžybas. O ir šturmanvęs aš esu tik kažkada labai senai Martynui, dar kai su BMW M3X važiuodavo ir tai jis ten Zarasų visus greičio ruožus žino, tai aš buvau toks daugiau dėl vaizdo . Tai man prieš varžybas toks didžiausias stresas buvo ar aš spėsiu skaityti, bet visas stresas pirmojo greičio ruožo kilometre dingo. Spėti skaityti nebuvo problema, nes kai pats esi vairavęs, plius minus supranti kada norėtum gaut informaciją apie ateinantį posūkį ir taip suskaitai. Didžiausia problema buvo nežiūrėti kaip vairuotojas vairuoja, tada ir mintys pabėga nuo skaitymo ir kartais pradedi vėluoti. Nesakau jog Emilis prastai vairuoja, tikrai ne, parako turi nemažai, tačiau kai pats ne per seniausiai vairavai, akys nukrypsta ties vairavimu. Tad retkarčiais greičio ruože pagaudavau save, jog ne apie skaitymą galvodavau ir stengdavausi susikaupti. Su antra dienos startu galima sakyti jog jau išvis nestebėdavau vairavimo, tad jeigu ne gedimas, kas ten žino, gal būtume visai neblogai suvažiavę
Stenograma labai panaši kokią aš rašydavau, tad kažkaip persijungti nebuvo sunku. O skaitymo stilius, kuris tiesiog kažkaip atsirado, Emiliui kiek supratau tiko irgi, tad viskas kaip ir neblogai
