Eteryje – Justas Simaška apie antrąjį šiais metais startą Europos ralio čempionate
Kaip pats save vertini po šių startų Europoje? Ar įvykdei tikslus?
Du finišai iš dviejų, tai planas minimum buvo įvykdytas. Džiaugiuosi savo rezultatais tarpais – kai kuriais greičio ruožais, kai kuriomis atkarpomis. Iki bendro gero rezultato pritrūko šiek tiek pastovumo. Tai gali būti susiję su susuktų kilometrų kiekiu šiais metais, kuris buvo mažokas. Taip pat pritrūko šiek tiek sėkmės. Tikiu, kad jis kažkada vėliau ateis. Bendrai esu patenkintas
Padangų strategija. Papasakok plačiau apie ją. Kaip pavyko ją susidėlioti?
Dėl padangų strategijos iš pradžių buvo labai neaišku. Vėliau pabendravus su keletu žmonių bei lenktynininkų tapo aišku, kad Liepojoje nėra tokios aukštos temperatūros, kad reiktų naudoti kieto mišinio padangas. Jos turi žymiai prastesnį sukibimą, prie 25 laipsnių temperatūros, vidutinio mišinio nedyla taip stipriai. O jei ir sudyla, tai net sudilusios jos geriau laiko ir stovi ant kelio nei kietesnio mišinio padangos. Strategija buvo kuo mažiau sunaudoti vidutinio mišinio padangų ir geresnes pasilikti ralio galui. Dienos pabaigoje viskas gavosi gerai.
Kuriose greičio ruožo dalyse jautiesi geriau? Greitose ar lėtesnėse, susuktose?
Manau, kad greitos dalys man sekasi geriau. Jose visai drąsiai jaučiuosi. Kiek lyginausi bei analizavau, lėtose vietose turiu dar likusių įgūdžių nuo galu varomo BMW laikų ir ten važiuoju ne taip, kaip reiktų važiuoti su priekiu varomu automobiliu. Tai šitą vietą teks pašlifuoti.
ERC greičio ruožuose dėl konkurencijos visiškai nėra galimybės važiuoti lėčiau. Tačiau ilgainiui LARČ tokios konkurencijos tikriausiai nebus. Kaip pasikeis Tavo važiavimas Lietuviškuose žvyrkeliuose?
Šiais metais mes nusprendėme startuoti dar dvejuose Europos ralio čempionato etapuose vietoje Lietuvos čempionato. Kadangi Lietuvoje praeitais metais pasiekėme viską, tai dabar turime motyvacijos siekti daugiau. Todėl važiuojame ten kur dar nesame buvę, norime mokytis ir toliau lenktyniauti itin didelėje konkurencijoje.
Trys pamokos kurias išmokai po šių dviejų startų Europos ralio čempionate
Pirmą pamoką jau minėjau – pralošiu laiką lėtose atkarpose. Antra – pastovumas atneša savo vaisius. Neužtenka būti greitam viename ar keliuose greičio ruožuose. Turi išlikti visus 190 ralio kilometrų ant kelio ir galų gale tai atneša rezultatą. Trečia pamoka turbūt tokia, kad vis dėlto lietuviai – tiek mes, tiek Vaidas bei Vladas yra pakankamai aukštame lygyje ir su atitinkamu pasiruošimu gali kovoti ir parodyti gerus rezultatus. Ypač pavieniuose greičio ruožuose. Stebuklų nėra – galima greitai važiuoti ir nepavejamų nėra.
Kaip pati ralio atmosfera? Ar jaučiasi, kad ERC dabar po WRC sparnu?
Negaliu palyginti ankstesnių ERC metų ir šių, nes nevažiavau seniau. Sunku kažką pasakyti, bet lyg niekas per daug nepasikeitė. Raliai organizuojami gerai, tvarkingai, žiūrovų gaudesys yra, bet nėra kažkokio kosminio skirtumo lyginant su lietuviškais raliais.
Nuotraukos – Egidijus Babelis
