Lietuvos ralio karavanas apkeliavęs vakarinius ir šiaurinius šalies regionus, pasuko šiek tiek piečiau. Štai smagiai įsibėgėjusį sezoną šiek tiek pradėjo stabdyti atsinaujinantys kaukių baliaus ribojimai, bet bendruomenės užsispyrimas panašu kur kas didesnis nei kliūtys, tad sėkmingai keliaujam tolyn.
Bendromis jėgomis vieną atšauktą etapą pakeičia kitas, svečiams suteikiama visa pagalba pasiekiant mūsų šalį ir nors dalis Elektrėnų ralio programos atšaukta, ją kompensavo dalyvių tempas ir puikūs vaizdai greičio ruožuose. Jau nekalbant apie įspūdingą media komandų darbą, kai realiai ralį gali patirti ant sofutės. Dar ne WRC+, bet su tokiais tempais… RallyFreaks RatRace.lt 15min Gazas RALLY LT
Taigi, kompaktiškojo Elektrėnų ralio pirma diena penktadienio vakarą buvo užbaigta miesto greičio ruože, taip atiduodant pagarbą šiai 60 metų skaičiuojančiai gyvenvietei, bei joje įsikūrusiems žmonėms. Išmintis byloja, kad tokiuose trumpuose suktuose ruožuose ralio nelaimėsi, bet štai pralaimėti gali lengvai, tad senolių žodį gerbdami, reikalų žvyrinio šeštadienio išvakarėse prisidarė ne vienas. Vieni ant asfalto suko saulutes, kiti nusuko pusašius, tretiems prisuko ne tuos ratus dėl ko teisėjai gausiai apdovanojo papildomomis minutėmis, o kam apskritai nepasisuko automobilis kai to labiausiai reikėjo. Visa laimė, kad naktys pakankamai ilgos, kavos netruko, tai mechanikai turėjo galimybę užsidirbti savo duoną. Smagiausiai ir tiksliausiai asfaltu lėkė didžiausią patirtį ant juodos kietumos turintis Dominykas Butvilas. Senus gerus laikus priminė ir Dovilas Čiutelė, įsiterpęs į dešimtuką kuriame matyti šią Lada kadaise buvo visiškai normalu.
Ir štai ilgai lauktas ralio šeštadienis. Orai puikūs, taip lengvindami padangų pasirinkimą dalyviams, drabužių – žiūrovams, o fotografai galėjo ramiai laukti nuotraukas grąžinančių dulkių kamuolių. Šiai šventei paruošti laukė keturi greičio ruožai, važiuotini po du kartus. O tai sudarė beveik 100 smagių smagiausių kilometrų. Surinkti legendiniai šių kraštų keliukai reikalavo itin sunkios dešinės kojos, savalaikio stabdymo niuansų ir robotiško tikslumo vairo sukiojimo procese. O mūsuose šią šventąją veiksmų trejybę geriausiai sinchronizuoja Vaidotas Žala, kuriam padeda šalimais sėdintis Andris Malnieks. Paradoksalu tai, kad apie šį ekipažą reiktų rašyti daugiausia, bet gaunasi mažiausiai. Prieš ralį mus visus pagąsdinę, V.Žala tiesiog tobulai tiksliai spaudė ką reikėjo spaust ir suko ten kur reikėjo sukti. Tad tas 0,71 sekundės kilometre (skaičiuojant SS4-10 laikus) Dominykui Butvilui surasti išties nelengva, nors ir pas patį tikslumo ne ką mažiau. Kitą vertus Domas tik šį sezoną grįžo draskyti mūsų žvyrkelių, tai aš jau tyliai įsivaizduoju, kad mielojo suomio Asunmos vaidmenį Rokiškyje perims Dominykas ir tas scenarijus gyvuos 2021 metais. Na, o paskutinę podiumo vietą užėmė itin plačiais irklų mostais garsėjantis Latvijos legenda Janis Vorobjovs. Nusistovėjus V.Žalos dominavimui, didžiausia intriga persimetė tarp japoniškų “valčių” irkluotojų. Deja šį kartą tiesioginė kova ilgai netruko. Pagrindinis Janio konkurentas Giedrius Notkus minutes suskaldė į pakelės akmenį, bet užtat didžiuliais šuoliais nuo 39 vietos nusikabarojo iki pat aštuntos. Iš to ratlankio likučio išeitų visai gražus laikrodis… Dar daugiau minučių slėpėsi Vytautas Švedas Mitsubishi galiniuose reduktoriuose, kurie šį kartą krito kaip šalnų pakąsti obuoliai nuo obels. Bet Vytauto profesionalumas valdant “Lancer Evolution FWD” leido finišuoti ir dar taurę šturmanui gimtadienio proga padovanoti. Kai pilnai susidirbs su sūnumi, į valtininkų klasės elitą manau ne už kalnų sugrįš ir šio ralio siela – Ramūnas Čapkauskas. Šį kartą jam teko garbė ketvirtą vietą saugoti nuo žvyro fanatikų iš Lenkijos – R.Kocik / S.Wach ekipažo. Prieš paskutinį greičio ruožą Ramūnas turėjo 0,4 sekundės persvarą, bet po finalinio važiavimo laikrodžiai rodė tų pačių 0,4 sekundės persvarą, tik jau kitoje barikadų pusėje. Bet ne ilgam – mechanikai įdėję į lenkų Ford Fiesta R5 ne tą atsarginį ratą uždirbo minutę nepageidautinų palūkanų. Taigi geltonasis Mitsubishi grįžo į ketvirtą vietą, o baltoji Fiesta krito į septintą. Tikėkimės sienų politika labai nesikeis ir išvysim šios kovos tęsinį aplink Zarasų ežerus. Penketuką užbaigė Justas Tamašauskas ir Vaidas Šmigelskas. Pasakysiu tik tiek – duokit kas nors šiems bičams R5 ir N.Gryazin atvažiuos greičio pasimatuoti ne tik su Vaidu. Kalbant apie 2WD – labai smagu matyti Giedrių Firantą ir Deividą Gezevičių finiše, sugrįžusį Roką Steponavičių ir lietuviškuose žvyrkeliuose vis stipriau besijaučiantį lenką K.Bubik. Kai sukrauni visas BMW’istų pavardes šalia – nu kosmosas koks kovos dėl sekundžių dalių potencialas. O kalbant apie BMW, būtų didžiulė sarmata nepaminėti dviejų raudonų monstrų, nešančių Samsono pavardes. Jaunėlis jau dabar lygių neturi Ralio Sprinte, o prie vyresniojo kaip jo paties šėšėlis prisikabinę techniniai gedimai. Bet tokia jau ši sporto šaka, su sava magija, kad ir ne itin kartais malonia.
Ne už kalnų judėsime į šių keistų metų sezono finišą. Jis irgi keistai – ne Dzūkijos smėlynuose, o aplink Aukštaitijos ežerus sudėlios galutinius taškus.
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
