Trečiojo Lietuvos automobilių ralių čempionato etapo apžvalga 🙂
Išties greitai bėga Lietuvos automobilių ralio čempionato sezonas. Vos spėjo Liepos išsprogti, o jau turime puse įveikto čempionato. Atrodytu Lietuva tikrai pakankamai mažas kraštas ir kažkokios didžiulės įvairovės čia neturime, tačiau kiekvienas ralio etapas turi labai unikalią aurą, nuotaiką, energetiką ar dar kokį nors pojūtį, o ką jau kalbėti apie kelius. Mažeikiuose pagrindinė tema posūkių trūkumas, Žemaitijoje bandoma išsilaikyti idealią trajektoriją itin plačiuose, bet labai vingiuotuose keliuose. Rokiškis jau yra įgavęs ištvermės ralio statusą, o Elektrėnai pasitinka savo kompaktiškumu, siaurumu bei kalvotumu. Sezono finišas Utenoje – rudeninė sezono uždarymo klasika. Todėl buvo labai įdomu atvažiuoti į Lazdijus ir įvertinti – koks bus šis, Mini ralyje revoliuciją padaręs etapas, kuris pagaliau užaugo iki LARČ lygio.
Tai, kad Gravel Fest Rally Lazdijai bus ypatingas, galima buvo nutuokti iš anksti. Vien faktas, kad greičio ruožai vieniems bus visiškai nauji, o kiti paprasčiausiai kažin ar juos atsimins, suteikė labai stipraus prieskonio. Lietuvoje, kur daugelis žvyrkelių važiuoti bei pervažiuoti šimtus kartų, turėti iššūkį važiuoti 100% pagal stenogramą yra be galo naudinga bei dar geriau atskleidžia kiek stiprus vienas ar kitas ekipažas. Kitas svarbus dalykas – dalyvių sąrašas. Vaidoto Žalos sugrįžimas, Europos ralio čempionato etapų nugalėtojas latvis Martins Sesks, be galo greitas Latvijos „irklininkas” Emils Blūms bei visa likusi Lietuvos ralio grietinėlė, kuri jau per pirmus etapus spėjo įgauti sportinę formą kėlė nemenką ažiotažą. Ir ne be reikalo – spėlioti kaip išsidėstys pirmas dešimtukas buvo gan bergždžias reikalas. Dar vienas itin svarbus momentas – lietus prieš ralį, kuris pagaliau eliminavo Mažeikiuose bei Kelmėje rezultatus pagal savo nuožiūrą išsprendusį dulkių faktorių.
Tai kokia gi buvo unikali Lazdijų ralio nuotaika? Kadangi dulkės nebesprendė reikalų, rezultatų lemtis pilnai perėjo į lenktynininkų rankas, kurių buvo daug bei labai greitų. Tie vairuotojai kurie vairavo tiek galingus, tiek paprastesnius automobilius nesiruošė konkurentams atiduoti nė šimtosios sekundės dalies. Pridėkime niekam nežinomus, be galo greitus, bet labai techniškus greičio ruožus, kuriuose varijavo tiek itin susuktos siauros bei miškingos vietos, tiek „pilnos rankenos” platūs žvyrkeliai. Pridėjus dar keletą prieskonių į visą šį puodą gavosi itin „elektriška” atmosfera. Didžiulę įtampą galėjai jausti tiek būdamas greičio ruožuose, tiek serviso zonoje. Šio ralio greitis visomis prasmėmis atrodytų galėjo lygioje vietoje uždegti lemputę ar degtuką. Kaupėsi debesys, kilo vėjas ir ties paskutine ralio sekcija galėjai juste jausti, kad kažkada kažkam kažkodėl, lengviau ar smarkiau, tas elektros išlydis nutiks. Paprasčiau tariant – visiems dalyviams laikant tokį tempą, kažkas klaidą turėjo padaryti. Ši situacija ir pojūtis labai priminė 2021 metų Lietuvos ralio sezono finišą, kai dėl titulo kovojo V.Gorban, V.Žala bei M.Samsonas.
Dar vienas dalykas – Lietuvoje užderėjęs visai margas Škodų darželis. Visa problema ta, jog tie Škoda Fabia automobiliai ne tik dizainais skiriasi, bet ir greičiais. Todėl eiliniam, per daug į technines vingrybes neįsigilinusiam fanui susigaudyti tarp jų nėra itin lengva. Apie skirtingus Škoda Fabia automobilius Lietuvoje galbūt vėliau atskiras straipsnis, o dabar labai trumpai galima išdėstyti automobilius pagal jų greitį: be abejo ryškiai greičiausia – Vaidoto Žalos Škoda Fabia Proto. Po jos seka Vlado Jurkevičiaus Škoda Fabia Rally2 Evo. Tuomet senesnės versijos – Škoda Fabia R5, kurias vairavo Giedrius Notkus bei Jonas Sluckus. Ketvirtoje vietoje artima greičiu gamyklinei technikai – Martyno Škoda Fabia N5+. Na ir silpniausia – Škoda Fabia Rally2-Kit(R4), iš kurios maksimumą spaudė Latvijos žvaigždė Martinš Sesks.
Po tokios ilgos įžangos galima pagaliau pereiti prie sportinės dalies reikalų. Penktadienį sportininkai pradėjo dviem greičio ruožais – pirmas lėtesnis, antras greitesnis. Abu juos sportinis kanalas įveikė du kartus, o tai sudarė trečdalį bendros ralio distancijos. Tie keturi greičio ruožai ganėtinai greitai parodė, jog trys dalykai iš esmės išsprendė, kas šį savaitgalį bus greičiausias. T.y. V.Žalos natūralus greitis, SRT pagamintas itin greitas automobilis bei platesnės MRF padangos. Vaidotas susikrovęs 24 sekundžių persvarą dėl įvairių čempionato įskaitų taškų paliko kovoti įprastus dalyvius. Ir daugelio dalyvių kovos pirmą dieną tik prasidėjo, o pabaiga turėjo būti išspręsta šeštadienį. Martyną Samsoną bandė gaudyti Vladas Jurkevičius bei Giedrius Notkus. Prie jų prisijungė ir Martins Sesks su Pro Racing komandos Škoda Fabia Rally2-kit. Eugenijų Sladkevičių vijosi visas pulkas konkurentų tiek iš jo paties, tiek iš kitų klasių, tad 7 bei 10 vietą skyrė vos 5 sekundės. Dar karščiau buvo kovoje dėl 11 vietos bendroje įskaitoje bei pirmos LARČ5 – ten Nedą Radišauską, Roką Steponavičių bei Paulių Beniušį skyrė pusė sekundės, o negana to ne ką didesniais atstumais buvo nutolę ir kiti interesantai. Tos pačios puse sekundės skyrė ir LARČ4 lyderius – Pranko Koregesaar bei Tymoteusz Jocz, kurie abu važiuoja su Ford Fiesta Rally4. Nepilnos sekundės tarpas buvo tarp LARČ8 antros bei trečios vietos – Renaldą Šeinauską bei Marką Buteikį. Ir tokių kovų pilna ralio rikiuotė. Žinoma buvo ir nuostolių – vos tris šimtus metrų nuvažiavus į ralio trasas sugrįžusio Justo Simaškos BMW sankaba išreiškė nenorą dirbti toliau, ketvirtame greičio ruože tą patį padarė ir Gedimino Ivanausko naujo VW Golf projekto variklis, dezertyravo Arūno Vaičiūno Subaru Impreza ratas, Karolio Kairio Evelina dar nebuvo pasiruošusi pilnai atskleisti savo grožį greičio ruožuose, o į greitą posūkį labai smagiai įvažiavęs Mantas Meduneckis iš jo nebeišvažiavo dėl automobilio padėties kelio bei medžių atžvilgiu.
Išaušęs šeštadienis pergrupavo startinę tvarką pagal penktadienio rezultatus, o per naktį iškritęs lietus palengvino sąlygas pirmiesiems startuojantiems. Tiesa kiek vėliau vėjas ir saulytė kelius gan greit išdžiovino ir fotografai vėl galėjo savo kadrus puošti dulkėmis. Vaidoto Žalos padaryta klaidelė stabdyme prieš sankryžą buvo vienintelis šio ralio nugalėtojo ekscesas dėl kurio Vaidotas nesusirinko pergalių visuose ralio greičio ruožuose. Kitaip tariant – kaip važiavo, taip ir nuvažiavo susirinkęs beveik minutės persvarą prieš Martyną Samsoną, kuriam šį kartą teko tenkintis antra vieta. Tą antrą vietą Martynui teko pagrinde saugoti nuo Vlado Jurkevičiaus, kuris visą laiką buvo šalia, tačiau visgi po truputį tolo. Galutiniame variante – Vladui iki Martyno pritruko dvidešimties sekundžių. Tačiau Vladas turbūt daugiau stebėjo tai kas vyksta už jo – jį patį pastoviai „ant blakstienų” laikė Martins Sesks su Giedriumi Notkumi. Ralio gale ypatingai smagiai pradėjo lėkti jaunasis latvis, kuris paskutiniuose ruožuose aplenkė Giedrių ir itin priartėjo prie Vlado, tačiau Martinsui pritrūko vieno greičio ruožo, jog pavytų vilnietį. Visgi žiūrint į kovą čempionate, kadangi Vaidotas bei Martins dėl padangų pasirinkimo bei kitų priežasčių nedalyvavo LARČ metinėse, tad pagrindinius taškus susirinko tas pats trejetukas – Martynas, Vladas bei Giedrius.
Žemiau buvo ne ką mažiau įdomu. Penktadienio kova dėl LARČ5 persikėlė į šeštadienį, tik kovoti dėl pergalės įskaitoje liko tik Nedas Radišauskas su Roku Steponavičiumi. Šie du taip įnirtingai tarpusavyje kovojo ir vienas kitą vaikė Lazdijų krašto keliais, kad jų tempo neatlaikė nei LARČ5 ar LARČ1 klasiokai, nei galingesnę techniką vairuojantys konkurentai. Rokas Steponavičius su Dovydu Ketvirčiu šeštadienio pirmoje pusėje perėmę greičiausiojo statusą jo nebepaleido iki finišo, nors ir Nedas Radišauskas su Justu Vičiūnu pastoviai lipo jiems ant kulnų. Pasibaigus paskutiniam greičio ruožui, po 100 kilometrų kovos Roką su Nedu skyrė vos septynios sekundės. Kalbant apie kitus LARČ5 klasės dalyvius – arčiausiai lyderių važiavusio Pauliaus Beniušo Citroen C3 N5 sugedo devintame greičio ruože. Po to į trečią poziciją taikėsi Tomas Šmagarys pasisodinęs savo mokytoją, buvusį Pasaulio ralio čempionato dalyvį Kristian Solhberg. Nuo pat išvažiavimo iš pusiaudienio serviso zonos prasidėjusios problemos gan greitai pasibaigė ekipažo su Hyundai i20 N5 skrydžių į mišką bei elektros stulpą. Tuomet į trejetuką įžengė Aurimas Eidžiūnas su Ford Fiesta N5, kurį vaikėsi vietinis Vilmantas Padegimas su Renault Clio N5. Pastarojo per daug smagus skrydis per tramplyną paskutiniame greičio ruože ne tik stipriai apgadino automobilį, bet ir privertė prarasti keletą pozicijų.
Paskutinis ruožas tapo lemtingas ir kitoje – LARČ3 įskaitoje. Joje pelnytai neaplenkiamas buvo Martins Sesks su Škoda Fabia Rally2-Kit, o antrą vietą pasiėmė dar vienas į Lietuvos trasas sugrįžęs itin greitas latvis Emils Blūms su Mitsubishi Lancer Evolution IX. Nemažiau įspūdingą greitį laikė ir kylanti Lenkijos žvaigždė Adrian Rzeznik su Ford Fiesta Rally3, tačiau vos trečias ralis gyvenime šešiolikmečiui pasibaigė daugiakartiniu kūlsversčiu per finišo liniją, kuriame Adrian sugebėjo parodyti net septintą laiką bendroje įskaitoje. Ekipažas padaręs klaidą stenogramoje liko sveikas ir natūralu, kad kažkada dviejų Adrianų ekipažas, ką tik prasidėjusios ralio karjeroje padarys klaidą, tik deja ji iškarto buvo gan skausminga. Tačiau tai jų tikrai nesustabdys, o tvirtas finansinis užnugaris leis šiam ekipažui sugrįžti į artimiausią etapą Rokiškyje. Lenkų klaida leido Giedriui Firantui pakilti į trečią vietą, tačiau neilgam. Avariniu signalu „papuoštas” Mitsubishi Lancer Evolution bylojo, jog ta trečia vieta Giedriui deja išsprūs iš rankų, o tuo pasinaudojo Marius Vėgėlė su Gediminu Saudargu. Šiais metais šį įskaita yra itin įdomi ne tik dalyvių skaičiumi, bet ir technikos įvairove.
Pats mažiausias atstumas tarp dalyvių po ralio finišo buvo 0,47 sekundės. Šios kelios akimirkos skyrė LARČ4 įskaitos prizininkus – estą Pranko Korgesaar bei lenką Tymoteusz Jocz. Abu šie spausdami iš savęs viską turėjo savų momentų – Pranko padarė 360 laipsnių suktuką penkta pavara, o Tymoteusz pračiuožė greičio gesinimo zoną dėl kurios gavo 20 sekundžių baudą. Šie du taip mynė, jog trečią vietą klasėje užėmęs Sebastian Teter atsiliko net dviem su puse minutės. Tiesa šią poziciją praeitų metų čempionas tik paskutiniame ruože atėmė iš Irmanto Ačo. Rokiruotė įvyko ir kovoje dėl penktos vietos – Can Alakoc aplenkė Rafal Bilski. Puse ralio į prizines vietas pretendavo jaunasis Erikas Valkeris, perėjęs į LARČ iš ralio sprinto, avarija virtusi klaida eliminavo violetinės spalvos Ford Fiesta iš kovos.
Kalbant apie greičiausią 2WD ekipažą – ralyje nestartavus Justui Tamašauskui, Saulius Trapuila bei jo BMW M3 iš esmės neturėjo konkurencijos, tad net problemos su automobiliu negalėjo atimti pergalės 2WD bei LARČ6 įskaitose. Arčiausiai jo važiavo LARČ8 arba BMW Cup įskaitos lyderiai. Kovos ten būta smarkios, kurioje geriausiai pasirodė Marius Žiukelis. 20 sekundžių nuotoliu nuo Mariaus finišavo Renaldas Šeinauskas, o pastarąjį vaikėsi Emilis Kucka, kuriam pritrūko vos keturių sekundžių iki antros vietos. Renaldas su Emiliu paskutiniame greičio ruože smagiai spustelėjo ir bendroje įskaitoje aplenkė LARČ4 įskaitos lyderius.
Istorinių automobilių įskaitoje neaplenkiamu tapo Saulius Zurlys su BMW E30. Arčiausiai jo laikosi Lietuvos ralio legenda Dovilas Čiutelė atsilikęs keturiasdešimt sekundžių. Kiti istoriniai automobiliai atsiliko jau minutėmis. Atskirai reiktų pasveikinti finšą pasiekusį Alfonsą Žiūką.
Apibendrinant – išties buvo puikus ralis. Greitas, techniškas – greičio ruožai tiesiog puikūs tiek dalyviams, tiek stebėtojams iš šono. Ralio metu vykusi transliacija itin stipriai pakėlė šio formato kartelę. Ralio metu tvyrojusi greičio atmosfera iš ties buvo magiška, ir tikrai iš gerosios pusės jautėsi, jog šis ralis perėjo kelią nuo mini ralio iki paties LARČ. Žinoma, kaip įprasta, atsiranda niuansų su ralio sauga, kuri yra mūsų aukštai iššokusio ralio lygio Achilo kulnas. Labai lauksime šio ralio pasirodant ir 2024m. LARČ kalendoriuje.
Nuotraukos – Vilius Šaltenis