Interviu su Andriumi Grigaičiu per paskutinius tris sezonus išbandžiusiu visą Lietuvos ralio piramidę
Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂
Nuo mini ralio iki sprinto, nuo sprinto iki LARČ – kokie skirtumai labiausiai jautėsi kylant Lietuvos ralio piramide?
Vienas didžiausių skirtumų, mano manymu, yra greičio ruožų ilgis. Mini ralyje visas ralis paprastai sudarydavo apie 30 sportinių kilometrų, o perėjus į ralio sprintą jau pirmajame etape pirmasis greičio ruožas buvo net 20 km ilgio. Natūralu, kad automobilio paruošimas ir aptarnavimas turėjo tapti gerokai kruopštesnis. Perėjus į LARČ, viskas pasikeitė dar labiau. Norint tinkamai pasiruošti varžyboms jau reikalinga visa komanda, padedanti aptarnauti automobilį. Taip pat tenka vežtis daugiau atsarginių dalių, o finansinės išlaidos, savaime suprantama, gerokai išauga. Greičio ruožai dar ilgesni ir sudėtingesni, reikalaujantys didelio susikaupimo bei gero susidirbimo su šturmanu. Servisas ne visada būna po kelių greičio ruožų, o juose beveik visada atsiranda ką paremontuoti ar pakeisti – tokių darbų mini ralyje tikrai būdavo gerokai mažiau.
Ne pats populiariausias – sedano kėbulas. Kaip ir kodėl jis pas tave atsirado?
Iš pradžių tai buvo paprastas kasdienis automobilis, kuris po truputį virto sportiniu. Tai rankinį stabdį įsidėjau, tai vairą pasikeičiau, o vėliau sugalvojau, kad reikia jį paruošti ir išbandyti „Time Attack“ čempionate. Susidėjau puslankius ir dar visokių žaisliukų – ir išvažiavau! Tuo pačiu metu mini ralyje mechanikavau savo draugui Martynui Tereikiui. Kaip ir priklauso tikriems draugams, susilažinome, ar sugebėčiau ir aš sudalyvauti ralyje bei pakovoti dėl prizinių vietų. Būtent dėl šio sportinio intereso ir pradėjau ruošti automobilį raliui. Taip mano kasdienis „Coupé“ pamažu virto ralio automobiliu – arba, kaip mes patys sakome, raliniu „Coupé“!
Neatsiejamas tavo kelionėje – Mantas Elsbergas. Kokia jūsų tarpusavio istorija ir kokia Manto reikšmė ekipaže?
Istorija labai paprasta – ieškojau, kas galėtų būti mano šturmanu, tačiau rasti žmogų nebuvo taip lengva, kai pats neturėjau jokios patirties ir nelabai supratau, kaip tas ralis iš tikrųjų vyksta. Tuomet pasiūliau šį vaidmenį Mantui, su kuriuo esame seni draugai. Abu pradėjome mokytis nuo nulio. Iš pradžių galvojau, kad viskas bus paprasčiau, bet realybė pasirodė kiek kitokia. Mokėmės, aiškinomės, tobulėjome ir nuosekliai siekėme savo tikslo. Kai pamatėme, kad galime rimtai konkuruoti dėl prizinių vietų, noras mokytis ir tobulėti dar labiau išaugo. Taip, nuolat stumdami vienas kitą į priekį, po truputį kilome aukštyn.
Turbūt viena įsimintiniausių sezono akimirkų – „Jusema Rally Ukmergė“ powerstage. Papasakok plačiau, kas ir kaip ten nutiko.
Turbūt viskas prasidėjo nuo pirmosios dienos, kai viename iš greičio ruožų, likus visai nedaug iki finišo, padariau stabdymo klaidą, kuri mums kainavo apie keturias minutes. Neslėpsiu – tuo metu atrodė, kad tokio laiko jau tikrai nebeįmanoma atsilošti. Tačiau kitą dieną pradėjome važiuoti, stebėjome rezultatus ir pamatėme, kad viskas klostosi visai neblogai. Nuotaikos pagerėjo, dar labiau susikoncentravome į važiavimą ir laikėme tikrai gerą tempą. Prieš paskutinį greičio ruožą pamatėme, kad dar galime užlipti ant podiumo, tačiau tam reikėjo važiuoti be klaidų ir kartu išlaikyti gerą tempą. Susikaupėme, dar kartą peržiūrėjome stenogramą ir iš serviso išvažiavome į paskutinį greičio ruožą tikėdami, kad tikrai galime tai padaryti. Finišavę jautėme nemažą nerimą, nes buvo pasitaikę keletas klaidų, o dėl oro sąlygų greičio ruožo danga buvo labai permaininga. Tačiau pamatę galutinį rezultatą patyrėme neapsakomą jausmą!Supratome, kad laimėjome ne tik prieš varžovus, bet ir prieš pačius save. Niekada anksčiau nesu taip džiaugęsis trečia vieta, kaip tą dieną.
Nepaisant neilgos karjeros, nemažai čempiono ir panašaus kalibro apdovanojimų – kur čia paslaptis? Kuo rėmėsi jūsų ekipažo greičio didėjimas?
Viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai būdamas 11–12 metų važinėjau kartingais. Sekėsi neblogai, o noras visada buvo tas pats – nesvarbu, kur dalyvaučiau, norėjosi užlipti ant podiumo. Ralyje yra lygiai taip pat. Laikui bėgant vis tobulinome stenogramą, pradėjau labiau pasitikėti Mantu ir labiau įsiklausyti į tai, ką jis sako, o ne vien žiūrėti į kelią priešais save. Taip pat geriau pajutau automobilį ir išmokau juo pasitikėti. Jokių ypatingų paslapčių nėra. Kaip ir bet kurioje sporto šakoje, norint pasiekti rezultatą, reikia įdėti daug darbo, pastangų ir laiko. Tik nuolat mokydamasis ir tobulėdamas gali judėti į priekį.
Tokiu greičiu kopti Lietuvos ralio piramidei kainuoja nemažai resursų – kaip pavyksta sudėlioti biudžetą ne tik etapų pravažiavimui, bet ir kovai dėl aukščiausių vietų, kur taupymui vietos beveik nelieka?
Resursų niekaip nesudėliojame! 😀 Turime kelis rėmėjus, kurie mums padeda, ir esame jiems labai dėkingi. Kaskart laimėjus ralio čempionatą, kitas žingsnis į aukštesnę lygą bent jau startinių mokesčių prasme tampa šiek tiek lengviau įkandamas. Būtent tai mus labiausiai ir skatino išbandyti visas lygas bei patikrinti savo jėgas. Automobilį prieš ralį ir po jo aptarnauju pats. Tai leidžia sutaupyti nemažai pinigų ir kartu dar geriau pažinti savo automobilį. Tobulinti dar tikrai būtų ką, tačiau biudžetas ne visada leidžia įgyvendinti visus norus, todėl stengiuosi išsiversti su tuo, ką turiu, ir pagal galimybes daryti viską kuo geriau. Brangiausiai kainuoja padangos. Čia taupyti jau beveik nebelieka galimybių – geram rezultatui jos yra itin svarbios. Tuo įsitikinau per kelis etapus, kai kovojome dėl vietos ant podiumo.
Įvardyk tris dalykus, kuriuos iš šio sezono išsineši kaip esminius.
- Tobulėjimui ribų nėra – visada yra ko išmokti ir kur dar pagreitėti.
- Pasitikėjimas ekipaže yra labai svarbus. Kuo labiau pasitiki Mantu, tuo lengviau susikoncentruoti į važiavimą ir siekti bendro tikslo. Ralyje svarbu ne tik tai, ką sugebi pats, bet ir tai, kaip susidirbate kartu.
- Rezultatai ateina per darbą, kantrybę ir užsispyrimą. Net kai atrodo, kad viskas prarasta, kaip mums nutiko „Jusema Rally Ukmergė“, negalima nuleisti rankų. Kartais būtent tada, kai mažiausiai tikiesi, gali pasiekti tai, kuo vėliau labiausiai džiaugsiesi.
Skelbimas apie nuomojamą automobilį bei savotiškas atsisveikinimas – kas laukia toliau?
Su raliu tikrai neatsisveikinu – į trasas dar sugrįšiu, galbūt pradžioje bent į pavienius etapus. Kiti metai bus labiau skirti šeimai, nes vasarą laukia mano vestuvės. Ralis atima nemažai laiko, todėl nusprendžiau padaryti šiokią tokią pertrauką. Vis dėlto netolimoje ateityje tikiuosi sugrįžti į pilną ralio sezoną su „Emke“! 🙂
O kalbant apie automobilio nuomą, tikrai nesinorėtų, kad greitas ir geras automobilis stovėtų garaže bei rinktų dulkes, kai dar gali rimtai pasispardyti ralio trasose. Tikiuosi, pavyks jį išnuomoti žmonėms, kurie galės parodyti, ką jis sugeba, o dar smagiau būtų pamatyti juos kartu su „Coupé“ lipančius ant podiumo! 🙂
Kiekvienas įrašas reikalauja ne vienos valandos darbo prie jo, tad jeigu Jums Ralio savaitėje pateiktas unikalus turinys yra Jums naudingas ar prasmingas, palaikykite šio projekto gyvavimą 🙂
