Viekšnių debiutas LARČ
Taigi taigi taigi. Praėjus mėnesiui po įspūdingo Žemaitijos ralio, kalendorius mus vėl sugrąžino į tą kraštą, tik šiek tiek šiauriau. Kaip ir prieš mėnesį, prieš prasidedant varžyboms vėlei kilo nemažai klausimų, tik kiek kitokių. Pagrindinė tema buvo greičio ruožai ir tariamas juose slypinčių posūkių deficitas.
Kaip ten bebūtų šis ralis išsiskyrė iš viso sezono konteksto, savo greičio ruožais, serviso zona ir kitomis smulkiomis detalėmis. Tai turbūt bus silpniausias iš tos penkiukės etapų. Bet jokiu būdu nenoriu nuvertinti to darbo, kurį visi įdėjo tam, kad ši šventė Viekšniuose įvyktų. Tiesiog organizavimo kartelė dabar yra užkelta tiek, kad ją pasiekti iš pirmo karto tikrai nėra lengva. Turime ypatingai stiprius ralius kalendoriuje, dėl ko galime didžiuotis. Galbūt ir Viekšniai stovės šalia Rokiškio, Žemaitijos ar Elektrėnų. Pamatysime.
O ar reikia tokio autostradinio ralio kalendoriuje? Iš pradžių maniau, kad gal nelabai. Bet dienos pabaigoje po matytų vaizdų, kalbintų žmonių ir girdėtų komentarų bei nuomonių visgi manau, kad reikia. Nes tokiuose keliuose veikia šiek tiek kiti dėsniai ir juos įvaldžius tik dar labiau tobulėjama. Šiems greičio ruožams ypatingai svarbu tikslūs stabdymo taškai, pačios stabdžių sistemos kokybė, tikslumas, greitis išvažiuojant iš posūkio. Aišku visa tai svarbu ir labiau susuktuose ruožuose, bet čia kai posūkių mažiau – šie aspektai labai lemia kiek sekundžių ruože gali atkirpti nuo konkurento. Kitas dalykas – psichologija, o tiksliau įtampa važiuojant tokiais greičiais ir visa to suvaldymas. Taip, kad tai yra puiki mokykla patobulinti tam tikrus įgūdžius. Beje Viekšnių ralio vidutinis greitis buvo 120 km/h. Palyginimui: praeitais metais lėčiausias buvo Elektrėnų ralis (111 km/h), o greičiausias – Around 7 Lakes (117 km/h). Aišku statistiką šiek tiek iškraipo miestų bei nuimti greičio ruožai.
Jei atsiverstumėte ewrc puslapio statistikos grafą, ten yra viena labai džiuginanti diagrama. Ji atvaizduoja rezultatus greičio ruožuose. Ir ten visiškas chaosas. Skirtingų vairuotojų linijos šaudo tai aukštyn, tai žemyn. Išvertus tai į realybę – konkurencija tokia, kad bet kokia klaidelė gali ekipažą mestelti stipriai pozicijomis žemyn, nors laiko prarasta ir nedaug. Pridėjus dar skirtingus lyderių automobilius ir jų stipriasias bei silpnasias vietas, gavome išties nuostabią bekompromisę kovą. Turime keturis skirtingus greičio ruožų nugalėtojus. Turbūt būtų buve ir 5, jeigu ne Dominyko klaida pirmame ruože, po kurios pasikeitė ekipažo tikslai. Kaip ir buvo galima tikėtis, didėjant konkurencijai ir greičiams, didėja ir klaidos galimybė. Šį kartą klydo Dominykas ir Vladas. Ir turbūt tik laiko klausimas kada ir kaip stipriai suklups Vaidas, Martynas ir Valeriy. Dar ir Giedriaus nereiktų pamiršti, jis irgi artėja prie lyderių. Tad iš esmės kokie kad ir koks ralis bebūtų, kai turime tokią konkurenciją – visada bus įdomu. Ir čia tik kalbant apie absoliučios klasės lyderius. Už jų irgi ne ką menkesni reikalai verda. Taip, kad aš dėl šių metų esu ramus. Vienaip ar kitaip bus veiksmo. O dabar laukiame Rokiškio 🙂
Pasakyk Ačiū ir tapk Ralio savaitės dalimi:
Nuotraukos – Vilius Šaltenis
